ĮVADAS
Kai Europos Komisija priėmė savo komunikatą „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (toliau – 2017 m. komunikatas), beveik niekas nežinojo, kad po trejų metų, kai buvo uždaryta daug sienos perėjimo punktų ir imtasi precedento neturinčių priemonių, kuriomis apribota mūsų judėjimo laisvė ir suvaržytas tarpvalstybinis gyvenimas, labai gerai suprasime, kad vidaus sienos egzistuoja.
2017 m. komunikate pabrėžta, kad pasienio regionai Europos integracijos procese atlieka labai svarbų vaidmenį. Dauguma pasienio regionų atstovų savo regionus laiko Europos integracijos laboratorijomis, nes jie yra aktyvios tarpvalstybinės sąveikos centrai, kuriuose daugybė žmonių kasdien vykdo veiklą abiejose sienos pusėse. Tai – regionai, kuriuose labai gerai matomi bendrosios rinkos ir judėjimo laisvės pranašumai ir kuriuose dažnai pirmą kartą išbandomos naujos Europos integracijos idėjos ir sprendimai.
2017 m. komunikate taip pat pabrėžti nuolatiniai sunkumai, turintys įtakos daugeliui tarpvalstybinio gyvenimo aspektų: tarpvalstybinio viešojo transporto trūkumas, sunkumai pripažįstant įgūdžius ir diplomus, ribotos galimybės naudotis netoliese teikiamomis viešosiomis paslaugomis ir tai, kad dažnai nėra tikrų tarpvalstybinio valdymo sistemų, kad būtų galima kartu valdyti bendrus išteklius, iššūkius ir galimybes. Įgyvendinti pasienio regionų plataus užmojo tikslus dažnai trukdo nacionalinių taisyklių skirtumai, kuriuos lemia nevienodai įgyvendinama ES teisinė sistema, pavyzdžiui, ES direktyvos.
2020 ir 2021 m. per COVID-19 pandemiją išryškėjo itin didelė ES valstybių narių ir regionų tarpusavio priklausomybė. Deja, pandemija taip pat kartais atskleidė, kokios pažeidžiamos gali būti mūsų vidaus sienos ir kaip greitai galime netekti galimybės naudotis atvira erdve ir judėjimo laisve, nors ir laikinai. Daugelyje valstybių narių vienos iš priemonių, kurių buvo imtasi pirmiausia, buvo vidaus sienų kontrolės sugrąžinimas ir draudimas patekti į jų teritoriją, taikomas kaimynams, kurie paprastai dėl įvairių priežasčių dažnai kerta sienas. Neigiamas šių priemonių poveikis greitai tapo akivaizdus daugelyje pasienio regionų . Juose sustojo paslaugų teikimas, be kita ko, sveikatos priežiūros įstaigose, nes pasienio darbuotojai negalėjo patekti į savo darbo vietas. Dėl laisvam prekių judėjimui iškilusių kliūčių sutriko labai reikalingos medicinos įrangos tiekimas. Šį neigiamą poveikį patvirtino ir visuomenė – per Komisijos 2020 m. surengtas viešas konsultacijas dėl tarpvalstybinių kliūčių įveikimo 65 proc. respondentų nurodė, kad uždarius sienas jie dažniau ėmė sieną laikyti viena iš kliūčių. Todėl neseniai priimtoje Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės be vidaus sienų strategijoje tinkamai atsižvelgiama į per COVID-19 pandemiją įgytą patirtį ir išmoktas pamokas. Be to, Komisija pradėjo rengti Šengeno sienų kodekso pakeitimus, kuriais turėtų būti pašalinti nustatyti dabartinės sistemos trūkumai.
Vis dėlto dešimtmečius trukę geri kaimyniniai santykiai ir konstruktyvus tarpvalstybinis bendradarbiavimas taip pat pavirto neeiliniais solidarumo veiksmais. Tam tikrose valstybėse narėse pacientų, kuriems reikalinga intensyvioji terapija, buvo gerokai mažiau negu kitose ir jos padėjo į savo įstaigas priimdamos pacientus iš didesnių poreikių turinčių kaimyninių šalių. Prie kai kurių sienų anksčiau įsteigtose tarpvalstybinėse struktūrose buvo koordinuojami reagavimo į krizę veiksmai. Kaip paaiškėjo, šios struktūros nuolat keičiamų ir nenuoseklių taisyklių dažnai gluminamiems žmonėms buvo neįkainojamas patikimos informacijos šaltinis. Be to, buvome nuolatinių paprasto žmogiško kaimyninių bendruomenių gebėjimo įsijausti apraiškų liudininkai.
Solidarumo per COVID-19 pandemiją pasienio regionuose pavyzdžiai
Didžiajame regione (Liuksemburgas, Belgija, Prancūzija, Vokietija), siekiant keliais lygmenimis koordinuoti atsaką į pandemiją (pvz., stebėti esamų laisvų intensyviosios terapijos lovų skaičių), sudaryta Pandemijos darbo grupė.
Kaimyniniuose Gerlico (Vokietija) ir Zgoželeco (Lenkija) miestuose vyko bendros ekstremaliosios situacijos pratybos (pavyzdžiui, susijusios su veiksmais, kurių reikia imtis prasidėjus masiniam tymų protrūkiui) ir šia patirtimi pasinaudota per COVID-19 pandemiją diegiant tarpvalstybinę keitimosi informacija sistemą.
Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėje (ETBG) „Bánát Triplex Confinium“ suburtos trišaliame Vengrijos, Rumunijos ir Serbijos pasienio regione veikiančios vietos valdžios institucijos. Ši ETBG susirinko, kad iš Vengrijos 37-ioms šios grupės veikloje dalyvaujančioms Rumunijos valdžios institucijoms pristatytų labai reikalingas veido kaukes ir rankų dezinfekantus.
Prie Austrijos ir Italijos sienos Pietų Tirolio regionas Bolcano ir Trentino autonominėms provincijoms siuntė asmenines apsaugos priemones, o Tirolio miestų Insbruko, Halio ir Linco ligoninėse buvo rūpinamasi Italijos pacientais, kuriems buvo reikalinga intensyvioji terapija.
Europos Komisija, atsižvelgdama į savo teisinius įgaliojimus, sparčiai ėmėsi atsakomųjų veiksmų: greitai atvėrė būtiniausių prekių vežimui tranzitu skirtus vadinamuosius žaliuosius koridorius ir priėmė dvejas gaires: dėl laisvo darbuotojų judėjimo ir pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų srityje .
Be to, remiantis Komisijos pasiūlymu, Tarybos rekomendacijoje (ES) 2020/1475 ir Rekomendacijoje (ES) 2021/119 , kuria iš dalies keičiama Rekomendacija (ES) 2020/1475, vadovaujamasi suderintu požiūriu į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją. Iš dalies pakeistoje rekomendacijoje pasienio regionų vietovių gyventojams, kurie vykdami į darbą arba mokyklą, norėdami gauti medicininės priežiūros paslaugas arba pasirūpinti šeimos nariais dažnai kerta sieną, numatytos specialios nuostatos. Iš tokių asmenų, jiems kertant sieną būtiniausiais tikslais, neturėtų būti reikalaujama laikytis karantino. Be to, jei šiuose regionuose per sieną vykstantiems asmenims nustatomas reikalavimas atlikti testą, testavimo dažnumas turėtų būti proporcingas. Jei epidemiologinė situacija abiejose sienos pusėse yra panaši, neturėtų būti taikomi reikalavimai dėl kelionės atlikti testą.
Vis dėlto per šią krizę paaiškėjo, kad pasienio vietovių atsparumo lygis labai priklauso nuo institucinės struktūros ir pasirengimo lygio, kuris dažnai nustatomas ir dėl kurio sprendimai priimami nacionaliniu lygmeniu. Būtų verta šį aspektą apsvarstyti išsamiau.
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS. PAGRINDINIAI LAIMĖJIMAI
Darbai įgyvendinant 2017 m. 10-ies punktų veiksmų planą, kuriuos koordinuoja Pasienio ryšių punktas, vyksta jau šiek tiek ilgiau negu trejus metus
Tam tikri atsiliepimai yra itin svarbūs, todėl į juos toliau atskirai atkreipiamas dėmesys. Šie atsiliepimai svarbūs dėl kelių priežasčių: kai kurie iš jų padėjo geriau suprasti nuolatinius sunkumus, su kuriais susiduria pasienio regionuose gyvenantys žmonės, o kiti suteikė naują postūmį plėtoti bendras tarpvalstybines iniciatyvas. Apskritai šie atsiliepimai buvo naudingi rengiant šią ataskaitą.
Sustiprintas tarpvalstybinės sąveikos priemonių rinkinys
2018 m. Komisija, siekdama suteikti teisinę priemonę, skirtą ieškoti praktinių sprendimų, kaip įveikti tarpvalstybines teisinio arba administracinio pobūdžio kliūtis, priėmė sprendimą dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti (angl. ECBM) . 2019 m., imdamasi veiksmų šioms kliūtims įveikti, Komisija pradėjo įgyvendinti novatorišką iniciatyvą „b-solutions“ , pagal kurią pasienio regionų valdžios institucijoms teikiama teisinė parama, kad būtų galima nustatyti pagrindines teisinių ar administracinių kliūčių, turinčių įtakos pasienio regionų tarpvalstybinei sąveikai, priežastis ir išnagrinėti galimą (-us) sprendimą (-us). Tai – sėkmingas procesas, kurio metu išnagrinėta 90 pasienio kliūčių atvejų. Šie atvejai susiję su 27-iais pasienio regionais 21-oje valstybėje narėje, o juos nagrinėjant šalinamos daugiausia užimtumo, viešojo transporto, sveikatos priežiūros ir institucinio bendradarbiavimo sričių kliūtys.
Iš pagrindinės įgyvendinant iniciatyvą „b-solutions“ įgytos patirties matyti, kad:
1) sprendimai turi būti pritaikyti prie konkrečių aplinkybių, nors kartais gali būti naudinga ir patirtis, įgyta panašias kliūtis šalinant kituose pasienio regionuose;
2) sprendimų įgyvendinimas paprastai yra sudėtingas ir ilgas procesas, kuris yra įmanomas tik dalyvaujant įvairiais lygmenimis sprendimus priimančioms institucijoms ir joms prisiimant politinius įsipareigojimus;
3) sprendimams nustatyti gali būti naudojama daug įvairių priemonių: kai kurios iš jų gali būti Europos masto, o kitomis jau gali būti naudojamasi nacionaliniu lygmeniu. Vis dėlto šiems sprendimams įgyvendinti dažnai reikia pakeisti teisinę sistemą.
Apskritai vienas iš iniciatyvos „b-solutions“ sėkmės veiksnių taip pat yra tai, kad ją įgyvendinant suteikiama galimybė sudaryti ilgesnio laikotarpio valstybių narių ir regionų susitarimus ir taip galutinai pašalinti kliūtis. Tai išsamiau paaiškinta toliau esančiame langelyje. Šie bandomieji projektai taip pat atspindi mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti ateities galimybes. Iš pirmųjų 43 iniciatyvos „b-solutions“ atvejų 13 atvejų (30 proc.) dalyviai ir ekspertai aiškiai išreiškė nuomonę, kad tokia ES teisinė priemonė kaip mechanizmas teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti, jeigu ji būtų buvusi prieinama, būtų padėjusi pašalinti nuolatines pasienio kliūtis . Dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti Europos Parlamentas 2019 m. priėmė iš esmės palankią poziciją , tačiau Taryboje dėl jo vis dar vyksta diskusijos. Komisija tebėra įsitikinusi, kad šis pasiūlymas duotų nemažai naudos.
Gerosios patirties pavyzdys. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos prie Prancūzijos ir Ispanijos sienos
Nors jau veikia pirmoji Europos dvišalė de Serdanjos ligoninė, dar visai neseniai gydytojai kitoje sienos pusėje negalėjo teikti būtinosios medicinos pagalbos, nes nebuvo automatiškai pripažįstamas jų, kaip gydytojų, statusas. Įgyvendinant vieną iniciatyvos „b-solutions“ projektą 2019 m. buvo nustatytas būdas, kaip įveikti šią administracinę kliūtį. 2020 m. atsakingos vietos įstaigos įgyvendino šį sprendimą. Po 2021 m. kovo 15 d. vykusio Prancūzijos ir Ispanijos aukščiausiojo lygio susitikimo prisiimtas naujas politinis įsipareigojimas toliau plėtoti bendrą tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų šiame pasienio regione sistemą.
Pokyčiai tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų srityje
Pastaruosius kelerius metus sveikatos priežiūros sektoriui skiriama daugiau dėmesio, todėl dabar daug geriau suprantami tokie klausimai kaip tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos, jų pridėtinė vertė (pavyzdžiui, suteikiant galimybių lengviau naudotis netoli pacientų teikiamomis tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis) ir su jomis siejamos pasikartojančios problemos (dažnai susijusios su gydymo išlaidų kompensavimu). Politikos pokyčiai kartu su finansine parama, teikiama, be kita ko, įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis finansuojamas INTERREG tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, padeda plėtoti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, kurios dažnai gali išgelbėti gyvybes (pvz., sudarant sąlygas pasienio gyventojams daug greičiau patekti į specializuotas sveikatos priežiūros įstaigas arba greitosios medicinos pagalbos tarnybas).
Gerosios patirties pavyzdys. Projektas „HealthAcross“
Po ne vienų pasirengimo ir Austrijos bei Čekijos bendradarbiavimo metų Austrijos mieste Gmiunde atidarytas visiškai naujas bendras medicinos centras, kuriame pacientai iš Čekijos taip pat gali naudotis stacionarinio ir ambulatorinio gydymo paslaugomis.
TOLESNI VEIKSMAI
Pasienio regionams reikalingi konkrečiai jiems pritaikyti sprendimai ir politika, galintys padėti kuo labiau padidinti jų potencialą, pašalinti esamas kliūtis ir skatinti jų ekonomikos atsigavimą ir atsparumą. Tokią nuomonę išreiškė ir europiečiai per 2020 m. viešas konsultacijas. 79 proc. respondentų teigė, kad „pasienio regionams skirti Europos veiksmai yra svarbūs, nes padeda stiprinti asmenų ir organizacijų pasitikėjimą, ir todėl, kad jais pabrėžiama, jog nacionalinėse teisinėse sistemose dažnai neatsižvelgiama į pasienio teritorijas“. Be to, 42 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad veiksmai, kurių Europos Komisija ėmėsi per pastaruosius penkerius metus, kaip niekada prisidėjo prie pasienio regionų skatinimo ir turėtų būti tęsiami. Galiausiai 65 proc. respondentų nesutiko, kad Komisija turėtų imtis tik su INTERREG finansavimo teikimu susijusių veiksmų.
Remdamasi nuo 2017 m. įgyta patirtimi, įskaitant per COVID-19 krizę įgytą patirtį, visų pirma atsižvelgdama į būtinybę užtikrinti geresnį ir glaudesnį institucinį tarpvalstybinį bendradarbiavimą, taip pat spręsti neatidėliotinus Europoje ir pasaulyje kylančius su klimato kaita susijusius uždavinius, Komisija siūlo veiksmus iš naujo suskirstyti į keturias toliau išvardytas grupes.
i. Atsparumo didinimas stiprinant institucinį bendradarbiavimą
ii. Daugiau ir geresnės tarpvalstybinės viešosios paslaugos
iii. Dinamiškos tarpvalstybinės darbo rinkos
iv. Pasienio regionai kaip Europos žaliojo kurso iniciatyvos įgyvendinimo partneriai
Imantis šioms grupėms priskiriamų veiksmų pasienio regionams turi būti sudaromos sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu išbandyti novatoriškus sprendimus ir toliau atlikti savo, kaip Europos integracijos centrų ir laboratorijų, vaidmenį. Pasienio teritorijos padeda plačiajai visuomenei parodyti Europos integracijos pranašumus ir trūkumus ir pranašumus paversti tikrove. Todėl Komisija ir valstybės narės, kartu plėtodamos novatoriškus jų integracijos ir tarpvalstybinių mainų stiprinimo metodus, turi bendradarbiauti su šiais regionais. Paskui pasienio regionuose sukurtus ir išbandytus Europos integracijos stiprinimo metodus ir sprendimus būtų galima platesniu mastu taikyti ir kituose regionuose.
Novatoriški veiksmai, skirti pasienio regionų vystymuisi skatinti, gali būti įgyvendinami, jeigu įvairiose darbo srityse viešosios institucijos ir kitos organizacijos pasienio regioną laikys ne dviejų atskirų dalių suma, o vienu dariniu. Šį tikslą galima pasiekti pasitelkiant naują politiką ir 2021–2027 m. finansines priemones. Šiuo metu novatoriški sprendimai diegiami keliose politikos srityse, pavyzdžiui:
• Skaitmeninės Europos programos lėšomis finansuojami Europos skaitmeninių inovacijų centrai (angl. EDIH), taip pat sustiprinta sąveikumo politika gali padėti skatinti aktyvesnį kaimyninių šalių bendradarbiavimą ir teikti paramą pasienio regionuose diegiant skaitmenines viešųjų paslaugų ir įmonių inovacijas;
• suderinti viešųjų pirkimų administraciniai procesai gali padėti stiprinti tarpvalstybinius verslo ryšius. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pavyzdinę iniciatyvą „Modernise“ įgyvendinant tarpvalstybinius susietojo viešojo administravimo projektus būtų galima stiprinti kaimyninių regionų administravimo institucijų bendradarbiavimą. Į 2014 m. Viešųjų pirkimų direktyvas įtrauktos specialios nuostatos dėl tam tikrais atvejais taikomų bendrų viešųjų pirkimų ir dėl viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvauja skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos, visų pirma bendri teisiniai subjektai, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes;
• MVĮ strategijoje nustatyta pasienio regionams skirta sprendimų, kaip išspręsti MVĮ kylančius tarpvalstybinius klausimus, paieškos sistema;
• į Europos infrastruktūros tinklų priemonę , kiek tai sietina su TEN-T tinklu, įtraukti tiksliniai veiksmai, susiję su tarpvalstybinėmis jungtimis, kuriais siekiama integruoti abipus sienos esančius transporto tinklus ir skaitmeninę infrastruktūrą bei paslaugas ;
• daug dėmesio skiriant tvarumui ir pandemijos poveikiui atsiranda nauja vartotojų karta, kuri ieško galimybių atostogauti išmetant nedaug anglies dioksido arba nepaliekant plastiko atliekų. Tai suteikia naujų tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybių tokiose srityse kaip bendras turizmas ir pažangių bei tvarių turizmo vietovių vietos tinklai.
Planuodama būsimus veiksmus, Komisija padės pasienio regionams diegti inovacijas didindama jų patrauklumą pasienio bendruomenėms, kad būtų ne tik išlaikoma esama padėtis, bet ir užtikrinamas jų klestėjimas, kuo geriau išnaudojant jų regionų potencialą.
Skatinant pasienio regionų vystymąsi jaunimas taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį. Tai, kad jaunimas labai domisi tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, matyti iš jo aktyvaus dalyvavimo įgyvendinant INTERREG savanoriškos veiklos programą , sukurtą įsteigus Europos savanorių tarnybą. Nuo 2019 m. įgyvendinant INTERREG programas ir projektus kaip savanoriai dalyvavo daugiau kaip 500 jaunuolių. Kai kurie iš jų taip pat prisidėjo rengiant Jaunimo bendradarbiavimo manifestą .
Daugumą aspektų, išdėstytų toliau pateiktose keturiose grupėse, prie visų ES vidaus ir išorės sienų galima finansiškai remti įgyvendinant naująsias INTERREG tarpvalstybinio bendradarbiavimo, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir INTERREG NEXT programas. Visų pirma, konkrečiai šiam tikslui INTERREG reglamente nustatytas naujasis tikslas „geresnis bendradarbiavimo valdymas“. Iš 65 tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, kurias 2021–2027 m. numatyta įgyvendinti prie ES vidaus ir išorės sienų, įgyvendinant mažiausiai 50 programų bus naudojamasi šiuo tikslu tarpvalstybiniam valdymui stiprinti. Pavyzdžiui, programų projektuose galėtų būti numatyta įsteigti nedidelius projekto fondus, skirtus kliūtims šalinti arba investuoti į bendro plėtros strategijų rengimo arba bendrų teritorijų planavimo mechanizmų kūrimo procesus. Finansinė parama taip pat galėtų būti skiriama bendrų viešųjų paslaugų teikimo poreikiui išnagrinėti arba siekiant investuoti į patikimų tarpvalstybinių statistinių duomenų rengimą, kaip neseniai rekomendavo Europos Audito Rūmai .
Atsparumo didinimas stiprinant institucinį bendradarbiavimą
Siekiant užtikrinti veiksmų tvarumą ir ilgalaikiškumą, taip pat kad veiksmai nepriklausytų tik nuo pavienių asmenų geros valios, bet kokie veiksmai, kurių imamasi pasienio regionams remti, turi būti grindžiami tvirtais valdymo mechanizmais. Yra daug galimybių toliau plėtoti bendrą mūsų pasienio regionų valdymą: pradedant bendrų viešų konsultacijų dėl būsimų investicijų rengimu ir baigiant galimybių vykdyti bendrą žemės tvarkymą ir teikti bendras viešąsias paslaugas remiantis artumo principu svarstymu. Per 2020 m. viešas konsultacijas 56 proc. respondentų nurodė, kad pagrindinės su teisėkūros procesais siejamos kliūtys yra susijusios su instituciniu bendradarbiavimu.
Jau galima naudotis bendradarbiavimui skirtomis ES priemonėmis, visų pirma sudaryti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG), kuriomis nustatoma stabili bendrų iniciatyvų ir investicijų įgyvendinimo teisinė sistema. Šiuo metu veikia 80 ETBG, kurios vykdo veiklą įvairiose srityse, įskaitant viešųjų paslaugų valdymą. Vis dėlto, norint stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, būtina glaudžiau bendradarbiauti su už įgyvendinimą atsakingomis nacionalinėmis institucijomis. Komisija kartu su Regionų komiteto administruojama ETBG platforma stengsis skatinti visoje ES naudotis šiomis grupėmis. Palaikant kitų formų ES biudžeto lėšomis remiamą bendradarbiavimą, pavyzdžiui, pagal programą „Erasmus+“ įgyvendinant Europos universitetų aljansų iniciatyvą arba steigiant Europos skaitmeninių inovacijų centrus, ETBG teisine priemone galima naudotis tarpvalstybiniam bendradarbiavimui palaikyti, taip išplečiant jo poveikį už sanglaudos politikos ribų.
Komisijos 2018 m. pasiūlytu mechanizmu teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti taip pat suteikiama būdų pasinaudoti pasienio regionų potencialu įdiegiant pasienio kliūčių šalinimo teisinę sistemą. Jeigu pagal užmegzto bendradarbiavimo principus tokia sistema jau numatyta, mechanizmu teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti suteikiama papildomų galimybių, o jeigu oficialiai įtvirtinto kliūčių šalinimo mechanizmo nėra, mechanizmas teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti yra jau parengtas naudoti sprendimas.
Valstybių narių lygmeniu bendradarbiavimas palengvinamas galiojančiais oficialiais susitarimais, nes juose numatoma bendra sutarta veiklos vykdymo teisinė sistema. Užtikrinant nuoseklią sąveikos sistemą svarbų vaidmenį atlieka regioninės grupės, pavyzdžiui, Beniliukso sąjunga arba Šiaurės ministrų taryba. Panašių tikslų siekiama dvišaliais susitarimais, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos sudaryta Acheno sutartimi arba Estijos ir Latvijos tarpvyriausybine komisija. Daugiau būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, nagrinėjant galimybes rengiant naujus teisės aktus arba į nacionalinę teisę perkeliant Europos Sąjungos direktyvas kartu atlikti tinkamumo pasienio regionams patikrinimus. Naudingas tokios veiklos pagrindas yra teritorinio poveikio vertinimas, kuriuo Komisija šiuo metu naudojasi kaip viena iš savo Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio priemonių. Palaikydamos dvišalius santykius valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima palengvinti tarpvalstybinę sąveiką, visų pirma suteikiant galimybę nukrypti nuo nacionalinių taisyklių arba stiprinant bendromis žiniomis, standartais ir pasitikėjimu grindžiamą tarpusavio pripažinimą.
Komisija yra pasirengusi padėti plėtoti tvirtesnes pasienio regionų valdymo sistemas. Šį tikslą galima pasiekti keliais būdais, keletas iš jų išvardyti toliau esančiame langelyje. Valstybės narės ir regionai raginami dalyvauti šiame procese, visų pirma naudojantis naujos kartos INTERREG tarpvalstybinio bendradarbiavimo programomis investuoti į tvarias prie konkrečių jų aplinkybių pritaikytas bendradarbiavimo sistemas.
Veiksmai
• Komisija išplės 2019 m. pradėtą įgyvendinti iniciatyvą „b-solutions“, kad ji apimtų 2021–2027 m. laikotarpį ir narystės siekiančių šalių pasienio regionus. Rezultatais bus dalijamasi Pasienio ryšių punkto tinklo internetinėje platformoje ir kitais kanalais.
• Siekdama geriau suvokti bendradarbiavimo tarpvalstybiniu mastu pridėtinę vertę, Komisija sukurs įsivertinimo metodą, kad būtų galima išnagrinėti tiek tarpvalstybinio bendradarbiavimo intensyvumą, tiek jo indėlį į Europos integraciją pasienio vietovėse.
• Komisija toliau rems statistikos tarnybų darbą, atliekamą rengiant ir analizuojant tarpvalstybinius duomenis, skirtus įrodymais grindžiamai politikai formuoti. Įgyvendinant vieną dabartinį bandomąjį projektą siekiama nustatyti pasienio regionų miestus ir funkcines miesto teritorijas, kad būtų galima vidutiniu laikotarpiu rinkti jų duomenis. Ji toliau rems Europos tarpvalstybinės stebėsenos tinklo (angl. European Cross-border Monitoring Network) atliekamą darbą.
Daugiau ir geresnės tarpvalstybinės viešosios paslaugos
Pasienio regionuose gyvenantys žmonės dažnai būna įsikūrę toli nuo jų šalies teritorijoje teikiamų paslaugų ir nepakankamai su jomis sujungti skaitmeniniu būdu, tačiau netoli kitoje sienos pusėje vietos lygmeniu teikiamų paslaugų. Kai kurie pasienio regionai jau nuo seno dalijasi viešosiomis paslaugomis arba netgi telkia išteklius, kad galėtų visiems abiejose šalies sienos pusėse gyvenantiems asmenims teikti paslaugas vietos lygmeniu. Per 2020 m. viešas konsultacijas respondentai nurodė, kad pagrindinė kliūtis, trukdanti naudotis tarpvalstybinėmis viešosiomis paslaugomis, yra sunkumai, susiję su patikimo viešojo transporto prieinamumu, po kurių seka bendrų skaitmeninių paslaugų trūkumas.
Per COVID-19 pandemiją paaiškėjo du tarpvalstybinių viešųjų paslaugų, teikiamų sveikatos priežiūros sektoriuje, aspektai . Viena vertus, staiga nustačius tarpvalstybinio judėjimo apribojimus ne tik pacientai, bet ir medicinos darbuotojai nebegalėjo patekti į sveikatos priežiūros įstaigas. Paradoksalu, tačiau dėl šių apribojimų tapo akivaizdu, kokie svarbūs yra kasdieniai tarpvalstybiniai srautai. Kita vertus, didelis medicinos paslaugų poreikis paskatino solidarumo abipus sienos apraiškas ir parodė, kad pasienio regionų atsparumas krizėms priklauso nuo tarpusavio bendradarbiavimo tarpvalstybiniu lygmeniu.
Panašios išvados padarytos dėl galimybių naudotis švietimo, kultūros ir laisvalaikio paslaugomis, nepamirštant būtinybės sudaryti sąlygas patekti į paslaugų teikimo vietas naudojantis mažo anglies dioksido kiekio transporto sistemomis, pavyzdžiui, traukiniais, tramvajais ir autobusais. Pavyzdžiui, ES energetikos sistemos integravimo strategijoje nustatyta, kad nuolat nepakanka tarpvalstybinio elektra varomų transporto priemonių įkrovimo paslaugų sąveikumo, o tai trukdo tarpvalstybiniu mastu plėtoti žalesnes transporto paslaugas.
Neseniai atlikus INTERREG programos „Europos teritorijų planavimo stebėjimo tinklas“ lėšomis finansuotą tyrimą surinkta informacija apie 580 prie ES vidaus sienų teikiamų tarpvalstybinių viešųjų paslaugų. Šiuo metu dauguma šių tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikiamos aplinkos apsaugos, civilinės saugos, nelaimių valdymo ir transporto srityse. Iš ateities tendencijų matyti, kad numatoma teikti naujas tarpvalstybines viešąsias paslaugas, ypač teritorijų planavimo, ekonominės plėtros, turizmo ir kultūros srityse. Daugelyje regionų nagrinėjamos galimybės teikti tarpvalstybines viešąsias sveikatos priežiūros ir darbo rinkos paslaugas. Kilus pandemijai dėmesys taip pat atkreiptas į skaitmeninimo svarbą. Remti pasienio regionus reiškia užtikrinti, kad, vadovaujantis Europos sąveikumo sistemoje ir ES e. valdžios veiksmų plane išdėstyta vizija ir principais, skaitmeninės viešosios paslaugos būtų savaime sąveikios ir tarpvalstybinės.
Tiek Regionų komitetas savo 2020 m. pateiktoje nuomonėje , tiek Europos Parlamentas, įgyvendindamas bandomąjį projektą „Integruota tarpvalstybinio reagavimo į krizę iniciatyva“ (CB-CRII) , pabrėžė būtinybę užtikrinti tvirtesnę ir stabilesnę tarpvalstybinių viešųjų paslaugų sistemą. Europos Komisija visiškai pritaria šiam tikslui ir siūlo šioje srityje imtis konkrečių veiksmų.