Europos horizontas

Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“

Programos tikslai

Bendrasis Programos tikslas – Sąjungos investicijomis į MTI užtikrinti poveikį mokslui, technologijoms, ekonomikai ir visuomenei, kad būtų stiprinamos Sąjungos mokslinės bei technologinės bazės ir skatinamas Sąjungos konkurencingumas visose valstybėse narėse, be kita ko, jos pramonės sektoriuje, įgyvendinami strateginiai Sąjungos prioritetai, prisidedama įgyvendinant Sąjungos tikslus ir politiką ir padedama spręsti pasaulinius uždavinius, be kita ko, susijusius su DVT laikantis Darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo principų, ir stiprinama EMTE. Todėl Programa daugiausia dėmesio skiriant tiems tikslams ir veiklai, kurių valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos pavieniui, o tik bendradarbiaudamos, bus kuo labiau padidinta Sąjungos pridėtinė vertė.

Konkretūs Programos tikslai:
a)plėtoti, skatinti ir didinti mokslinę kompetenciją, padėti kurti ir skleisti kokybiškas naujas fundamentines ir taikomąsias žinias, įgūdžius, technologijas ir sprendimus, remti tyrėjų mokymą bei judumą, pritraukti talentingų darbuotojų visais lygmenimis ir prisidėti prie visapusiško Sąjungos talentingų specialistų rezervo dalyvavimo pagal Programą remiamuose veiksmuose;
b)kurti žinias, didinti MTI poveikį Sąjungos politikos formavimui, rėmimui ir įgyvendinimui ir, siekiant spręsti pasaulinius uždavinius, be kita ko, susijusius su klimato kaita ir DVT, remti prieigą prie novatoriškų sprendimų ir jų įsisavinimą Europos pramonės sektoriuje, visų pirma MVĮ, ir visuomenėje;
c)skatinti visų rūšių inovacijas, sudaryti palankesnes sąlygas technologinei plėtrai, parodomajai veiklai ir žinių bei technologijų perdavimui, stiprinti novatoriškų sprendimų diegimą ir naudojimą;
d)optimizuoti Programos rezultatus siekiant stiprinti EMTE poveikį ir didinti jos patrauklumą, puoselėti kompetencija pagrįstą subjektų iš visų valstybių narių, įskaitant mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančias šalis, dalyvavimą Programoje ir sudaryti palankesnes sąlygas užmegzti bendradarbiavimo ryšius Europos MTI srityje.

Programos struktūra

I veiklos sritis „Pažangus mokslas“, kurią sudaro šie elementai:
i)EMTT;
ii)programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;
iii)mokslinių tyrimų infrastruktūra;

II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, kurią sudaro šie elementai, atsižvelgiant į tai, kad SHM užima svarbią vietą visose veiksmų grupėse:
i)veiksmų grupė „Sveikata“;
ii)veiksmų grupė „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“;
iii)veiksmų grupė „Civilinė visuomenės sauga“;
iv)veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“;
v)veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“;
vi)veiksmų grupė „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“;
vii)nebranduoliniai tiesioginiai JRC veiksmai;

III veiklos sritis „Novatoriška Europa“, kurią sudaro:
i)EIC;
ii)Europos inovacijų ekosistemos;
iii)EIT;

dalis „Dalyvių skaičiaus didinimas ir EMTE stiprinimas“, kurią sudaro šie elementai:
i)dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos skleidimas;
ii)Europos MTI sistemos reformavimas ir gerinimas.

BENDROS VEIKLOS KRYPTYS

I veiklos sritis „Pažangus mokslas“
Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje veiklos srityje, laikantis 4 straipsnio, skatinama mokslinė kompetencija, į Europą pritraukiama talentingiausių darbuotojų, teikiama tinkama parama pradedantiesiems tyrėjams ir padedama kurti bei skleisti mokslinę kompetenciją, kokybiškas žinias, metodikas ir įgūdžius, technologijas ir pasaulinių uždavinių socialinėje, aplinkos ir ekonomikos srityse sprendimus. Šia veikla taip pat prisidedama prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų.
a)EMTT: patrauklaus ir lankstaus finansavimo teikimas siekiant suteikti galimybių talentingiems ir kūrybingiems individualiems tyrėjams, daug dėmesio skiriant pradedantiesiems tyrėjams, ir jų grupėms vykdyti perspektyviausius mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, neatsižvelgiant į jų pilietybę bei kilmės šalį ir konkuruojant visoje Sąjungoje vien tik pagal pažangumo kriterijų.
Intervencinės sritys: mažai tirtų sričių mokslas.
b)Programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“: naujų žinių ir įgūdžių teikimas tyrėjams, sudarant jiems sąlygas judėti tarp valstybių, sektorių ir dalykų bei įgyti patirties, stiprinant mokymo ir karjeros raidos sistemas, taip pat formuojant ir tobulinant įdarbinimo sistemas institucijų ir nacionaliniu lygmenimis, atsižvelgiant į Europos mokslininkų chartiją ir mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksą; pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ vykdoma veikla padeda kloti pagrindus pažangiausių Europos mokslinių tyrimų aplinkai visoje Europoje, prisidedant prie darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo bei investicijų skatinimo ir dabartinių bei būsimų visuomenės uždavinių sprendimo.
Intervencinės sritys: kompetencijos puoselėjimas užtikrinant tyrėjų judumą tarp valstybių, sektorių ir dalykų; naujų įgūdžių skatinimas itin kokybiškai rengiant tyrėjus; žmogiškųjų išteklių stiprinimas ir įgūdžių ugdymas visoje EMTE; sinergijos gerinimas ir palankesnių sąlygų jai sudarymas; visuomenės informavimo skatinimas.
c)Mokslinių tyrimų infrastruktūros objektai: Europos aprūpinimas pasaulinio lygio tvariais mokslinių tyrimų infrastruktūros objektais, kurie būtų atviri ir prieinami geriausiems tyrėjams Europoje ir už jos ribų. Skatinimas naudoti esamus mokslinių tyrimų infrastruktūros objektus, be kita ko, finansuojamus iš fondų pagal Sąjungos sanglaudos politiką. Vykdant šią veiklą ir susijusios Sąjungos politikos bei tarptautinio bendradarbiavimo veiklą, didinamas mokslinių tyrimų infrastruktūros potencialas remti mokslinę pažangą bei inovacijas ir sudaryti sąlygas atvirajam ir pažangiam mokslui, laikantis FAIR principų.
Intervencinės sritys: Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų aplinkos konsolidavimas ir plėtojimas; mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų atvėrimas, integravimas ir susiejimas; mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų potencialas inovacijų srityje ir veikla inovacijų bei mokymo srityse; Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas.

II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“
Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje veiklos srityje, laikantis 4 straipsnio, padedama kurti ir geriau skleisti kokybiškas naujas žinias, technologijas ir tvarius sprendimus, didinamas Europos pramonės konkurencingumas, didinamas MTI poveikis įvairių sričių Sąjungos politikos formavimui, rėmimui ir įgyvendinimui ir, siekiant spręsti pasaulinius uždavinius, pramonė, visų pirma MVĮ bei startuoliai, ir visuomenė skatinami novatoriškus sprendimus. Šia veikla prisidedama ir prie kitų konkrečių Programos tikslų, kaip nurodyta 3 straipsnyje.
SHM visapusiškai integruojami į visas veiksmų grupes, įskaitant konkrečią ir tikslinę veiklą. Siekiant užtikrinti kuo lankstesnį poveikį ir kuo didesnę sinergiją, MTI veikla suskirstyta į šešias veiksmų grupes, kurias tarpusavyje sieja visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros objektai ir kurios atskirai ir kartu skatina tarpdalykinį, tarpsektorinį, įvairias politikos sritis apimantį, tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Į Programos II veiklos sritį bus įtraukta įvairių technologinio pasirengimo lygių, įskaitant žemesnius technologinio pasirengimo lygius, veikla.
Kiekviena veiksmų grupė padeda siekti kelių DVT; ir daugelio šių tikslų padeda siekti daugiau nei viena veiksmų grupė.Įgyvendinama su toliau nurodytomis veiksmų grupėmis susijusi MTI veikla:

a)veiksmų grupė „Sveikata“: visų amžiaus grupių piliečių sveikatos ir gerovės gerinimas ir apsauga kuriant naujas žinias, plėtojant novatoriškus sprendimus ir užtikrinant, kad, kai aktualu, būtų integruojamas lyčių aspektas, siekiant užtikrinti ligų prevenciją, diagnozavimą, stebėseną, ligonių priežiūrą bei gydymą ir sveikatos technologijų kūrimą; pavojų sveikatai mažinimas, gyventojų apsauga ir sveikatinimas bei gerovės skatinimas, taip pat ir darbo vietoje; visuomenės sveikatos sistemų ekonominio efektyvumo, nešališkumo ir tvarumo didinimas; su skurdu susijusių ligų prevencija ir gydymas; pagalba ir sąlygų sudarymas pacientams dalyvauti sveikatos priežiūros procese ir patiems ja rūpintis.
Intervencinės sritys: sveikata visą gyvenimą; aplinkos ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai; neužkrečiamosios ir retosios ligos; infekcinės ligos, įskaitant su skurdu susijusias ligas ir apleistas ligas; sveikatos priežiūrai ir slaugai skirtos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, įskaitant individualizuotąją mediciną; sveikatos priežiūros sistemos.
b)veiksmų grupė „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“: demokratinių vertybių, įskaitant teisinės valstybės principą ir pagrindines teises; stiprinimas, mūsų kultūros paveldo apsauga; kultūros ir kūrybos sektorių potencialo ištyrimas ir įtraukčiai bei ekonomikos augimui palankių socialinių bei ekonominių pokyčių skatinimas, įskaitant migracijos valdymą ir migrantų integraciją.
Intervencinės sritys: demokratija ir valdymas; kultūra, kultūros paveldas ir kūrybiškumas; socialiniai ir ekonominiai pokyčiai.
c)veiksmų grupė „Civilinė visuomenės sauga“: reagavimas į iššūkius, kylančius dėl nuolatinės grėsmės saugumui, įskaitant kibernetinius nusikaltimus, taip pat į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes.
Intervencinės sritys: nelaimėms atsparios visuomenės; apsauga ir saugumas; kibernetinis saugumas.
d)veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“: pajėgumų didinimas ir Europos suverenumo užtikrinimas bazinių skaitmeninimo ir gamybos didelio poveikio technologijų ir kosminių technologijų srityje, visoje vertės grandinėje, siekiant sukurti konkurencingą, skaitmeninę, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinę pramonę; tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimas; pažangiųjų medžiagų kūrimas ir sąlygų daryti pažangą ir diegti su tuo susijusias inovacijas sprendžiant pasaulinius visuomenės uždavinius sudarymas.
Intervencinės sritys: gamybos technologijos; bazinės skaitmeninės technologijos, įskaitant kvantines technologijas; naujos didelio poveikio technologijos; pažangiosios medžiagos; dirbtinis intelektas ir robotika; naujos kartos internetas; pažangusis skaičiavimas ir didieji duomenys; žiedinė pramonė; mažo anglies dioksido kiekio ir švarios pramonės šakos; kosmosas, įskaitant Žemės stebėjimą.
e)veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“: kova su klimato kaita stengiantis aiškiau suvokti jos priežastis, raidą, riziką, poveikį ir su ja susijusias galimybes ir užtikrinant, kad energetikos ir transporto sektoriai mažiau kenktų klimatui ir aplinkai, būtų veiksmingesni, konkurencingesni, pažangesni, saugesni ir atsparesni, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimas, Sąjungos atsparumo išorės sukrėtimams didinimas ir socialinės elgsenos pritaikymas atsižvelgiant į DVT.
Intervencinės sritys: klimato mokslas ir sprendimai; energijos tiekimas; energetikos sistemos ir tinklai; pastatai ir pramonės objektai, susiję su energetikos pertvarka; bendruomenės ir miestai; pramonės konkurencingumas transporto sektoriuje; netaršus, saugus ir prieinamas transportas ir judumas; pažangus judumas; energijos kaupimas.
f)veiksmų grupė „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“: aplinkos apsauga, gamtos ir biologinių žemės, vidaus vandenų ir jūros išteklių atkūrimas, tvarus valdymas ir tausus naudojimas siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą visiems ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos bei darnios bioekonomikos.
Intervencinės sritys: aplinkos stebėjimas; biologinė įvairovė ir gamtos ištekliai; žemės ūkis, miškininkystė ir kaimo vietovės; jūros, vandenynai ir vidaus vandenys; maisto sistemos; biologinių inovacijų sistemos Sąjungos bioekonomikoje; žiedinės sistemos.
g)nebranduoliniai tiesioginiai JTC veiksmai: kokybiškų mokslinių įrodymų rinkimas siekiant užtikrinti veiksmingą ir prieinamą tinkamą viešąją politiką. Rengiant naujas tinkamai suformuluotas Sąjungos iniciatyvas ir pasiūlymus dėl teisės aktų, būtina remtis skaidriais, išsamiais ir subalansuotais įrodymais, o įgyvendinant politiką reikalingi įrodymai, kad politiką būtų galima vertinti ir stebėti. JRC teikia Sąjungos politikai nepriklausomus mokslinius įrodymus ir techninę paramą visais politikos ciklo etapais. Savo mokslinius tyrimus JRC daugiausia orientuoja į Sąjungos politikos prioritetus.
Intervencinės sritys: žinių pagrindo politikos rengimui stiprinimas; globaliniai iššūkiai (sveikata; kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė; civilinė visuomenės sauga; skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas; klimatas, energetika ir judumas; maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka); inovacijos, ekonominė plėtra ir konkurencingumas; mokslinė kompetencija; teritorinė plėtra ir parama valstybėms narėms ir regionams.

III veiklos sritis „Novatoriška Europa“
Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje veiklos srityje, laikantis 4 straipsnio, skatinamos visų rūšių inovacijos, įskaitant netechnologines inovacijas, visų pirma MVĮ, įskaitant startuolius, sudarant palankesnes sąlygas technologinei plėtrai, parodomajai veiklai ir žinių perdavimui, ir padedama aktyviau diegti novatoriškus sprendimus. Šia veikla prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų. EIC pirmiausia įgyvendinama dviem priemonėmis: programa „Pathfinder“, įgyvendinama daugiausia vykdant bendradarbiavimu grindžiamus mokslinius tyrimus, ir programa „Accelerator“.
a)EIC: daugiausia proveržio ir perversminėms inovacijoms skirta veikla, ypač daug dėmesio skiriant rinkas kuriančioms inovacijoms ir kartu remiant visų rūšių inovacijas, įskaitant palaipsnes inovacijas.
Intervencinės sritys: pažangių mokslinių tyrimų programa „Pathfinder“, pagal kurią remiamos ateities ir atsirandančios proveržio, rinkas kuriančios ir (arba) giliosios technologijos; programa „Accelerator“, kuria panaikinamas finansavimo, susijusio su perėjimu nuo MTI veiklos paskutinių etapų prie įsisavinimo rinkoje, trūkumas siekiant padėti veiksmingai diegti proveržio inovacijas, rinkas kuriančias inovacijas ir plėsti įmonių veiklą tais atvejais, kai rinkoje nėra teikiamas perspektyvus finansavimas; papildoma EIC veikla, pavyzdžiui, apdovanojimai bei stipendijos, ir įmonėms skirtos pridėtinės vertės paslaugos.
b)Europos inovacijų ekosistemos
Intervencinės sritys: veikla, visų pirma įskaitant ryšių su nacionaliniais ir regioniniais inovacijų diegimo subjektais užmezgimą, kai aktualu, bendradarbiaujant su EIT, ir paramą, kuria valstybėms narėms, regionams ir asocijuotosioms šalims padedama įgyvendinti bendras tarpvalstybines inovacijų programas, pradedant keitimusi praktika ir žiniomis apie inovacijų reglamentavimą ir inovacijų veiklai reikalingų socialinių emocinių įgūdžių ugdymu ir baigiant mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant atvirąsias arba vartotojams skirtas inovacijas, siekiant didinti Europos inovacijų sistemos veiksmingumą. Tai turėtų būti įgyvendinama užtikrinant sinergiją, be kita ko, su ERDF parama inovacijų ekosistemoms ir su pažangiosios specializacijos klausimais susijusioms tarpregioninėms partnerystėms.
c)Europos inovacijos ir technologijos institutas
Intervencinės sritys (apibrėžtos II priede): visos Europos tvarios inovacijų ekosistemos; inovacijų ir verslumo įgūdžiai mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje, įskaitant visos Europos aukštojo mokslo institucijų pajėgumų stiprinimą; nauji rinkos sprendimai pasauliniams uždaviniams spręsti; veiklos, vykdomos pagal Programą, sinergija ir pridėtinė vertė.

Programos dalis „Dalyvių skaičiaus didinimas ir EMTE stiprinimas“
Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje dalyje siekiama konkrečių 3 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytų tikslų. Šia veikla prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų. Pagal šią dalį, kuria stiprinama visa Programa, bus remiama veikla, padedanti pritraukti talentingų darbuotojų, didinti protų apykaitą ir užkirsti kelią protų nutekėjimui, kurti labiau žiniomis ir lyčių lygybe pagrįstą novatorišką Europą, lenkiančią kitus pasaulio konkurentus, stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir tokiu būdu optimizuoti visos Europos šalių pranašumus bei potencialą ir sukurti tinkamai veikiančią EMTE, kurioje būtų užtikrintas laisvas subalansuotas žinių ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos judėjimas, kurioje MTI rezultatai būtų plačiai skleidžiami informuotiems piliečiams, kurie juos suprastų ir jais pasitikėtų, o tie rezultatai duotų naudos visai visuomenei, ir kurioje Sąjungos politika, visų pirma MTI politika, būtų grindžiama kokybiškais moksliniais įrodymais.
Pagal šią dalį taip pat remiama veikla, kuria siekiama gerinti mažai rezultatų MTI srityje pasiekiančių šalių teisės subjektų teikiamų pasiūlymų kokybę, pavyzdžiui, atliekant profesionalius patikrinimus ir teikiant konsultacijas iki pasiūlymo pateikimo, ir intensyvinti nacionalinių informacijos centrų veiklą siekiant remti tarptautinę tinklaveiką, taip pat veiklą, kuria siekiama remti teisės subjektus mažai rezultatų MTI srityje pasiekiančiose šalyse, prisijungiančius prie jau atrinktų bendradarbiavimu grindžiamų projektų, kuriuose tokių šalių teisės subjektai nedalyvauja.
Intervencinės sritys: dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos skleidimas, be kita ko, pasitelkiant tokias iniciatyvas kaip susiejimas (angl. teaming), porinės veiklos vykdymas (angl. twinning), „EMTE pirmininkai“, Europos bendradarbiavimas mokslo ir technologijos srityje (COST), kompetencijos iniciatyvos ir vykdant veiklą, kuria skatinama protų apykaita; Europos MTI sistemos reformavimas ir gerinimas, be kita ko, pavyzdžiui, remiant nacionalinės MTI politikos reformą, užtikrinant karjerai patrauklią aplinką ir remiant lyčių aspektą bei piliečių mokslą.

Veiklos tikslai

Specialiosios programos veiklos tikslai yra šie:
a)stiprinti aukštos kokybės fundamentinius mokslinius tyrimus ir mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus; stiprinti ir skleisti kompetenciją, be kita ko, skatinant platesnį dalyvavimą visoje Sąjungoje;
b)stiprinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir, kai tinkama, švietimo ir kitų sričių politikos ryšį, įskaitant papildomumą su nacionalinių, regioninių ir Sąjungos MTI politika ir veikla;
c)padėti įgyvendinti Sąjungos politikos prioritetus, įskaitant visų pirma DVT ir Paryžiaus susitarimą;
d)skatinti atsakingus MTI, atsižvelgiant į atsargumo principą;
e)stiprinti lyčių aspektą specialiojoje programoje;
f)plėsti bendradarbiavimo ryšius Europos MTI srityje bei visuose sektoriuose ir disciplinose, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus (toliau – SHM);
g)stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;
h)prisijungti prie ir plėtoti mokslinių tyrimų infrastruktūrą visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje (toliau – EMTE) ir suteikti tarpvalstybinę prieigą;
i)į EMTE pritraukti talentus, joje mokyti ir išlaikyti tyrėjus ir novatorius, be kita ko, pasitelkiant judumą;
j)puoselėti atvirąjį mokslą ir užtikrinti matomumą visuomenei bei suteikti atvirą prieigą prie mokslinių leidinių ir mokslinių tyrimų duomenų, įskaitant tinkamas išimtis;
k)skatinti MTI rezultatų išnaudojimą bei aktyviai platinti ir išnaudoti rezultatus, visų pirma siekiant pritraukti privačias investicijas ir plėtoti politiką;
l)vykdant MTI misijas per nustatytą laikotarpį pasiekti plataus užmojo tikslus;
m)gerinti mokslo ir visuomenės ryšį bei jų tarpusavio sąveiką, įskaitant mokslo matomumą visuomenėje ir mokslinę komunikaciją, taip pat skatinti piliečių ir galutinių naudotojų dalyvavimą bendro projektavimo ir bendro kūrimo procesuose;
n)spartinti pramonės pertvarką, be kita ko, užtikrinant geresnius įgūdžius inovacijoms;
o)skatinti MTI veiklą mažosiose ir vidutinėse įmonėse (toliau – MVĮ), taip pat skatinti kurti novatoriškas įmones, visų pirma startuolius, MVĮ, ir, išskirtiniais atvejais, mažas vidutinės kapitalizacijos įmones ir skatinti, kad jos plėstų veiklą;
p)gerinti galimybes gauti rizikos finansavimą, be kita ko, užtikrinant sinergiją su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (11) nustatyta programa „InvestEU“, ypač tais atvejais, kai rinkoje nėra perspektyvaus finansavimo.

II VEIKLOS SRITIS PASAULINIAI UŽDAVINIAI IR EUROPOS PRAMONĖS KONKURENCINGUMAS

VEIKSMŲ GRUPĖ „SVEIKATA“

Sveikata visą gyvenimą
Bendros kryptys

  • Ankstyvojo vystymosi ir senėjimo proceso viso gyvenimo metu supratimas;
  • prenatalinė, naujagimių, motinos, tėvo, kūdikio ir vaiko sveikata, taip pat tėvų, šeimos ir pedagogų vaidmuo;
  • paauglių sveikatos poreikiai, įskaitant veiksnius, turinčius įtakos psichikos sveikatai;
  • negalios ir traumų poveikis sveikatai;
  • moksliniai tyrimai siekiant planuoti, įgyvendinti ir stebėti reabilitaciją viso gyvenimo metu, visų pirma ankstyvosios individualios reabilitacijos programą (AIRP), skirtą nuo negalią sukeliančių patologijų kenčiantiems vaikams;
  • sveikas senėjimas, nepriklausomas ir aktyvus gyvenimas, įskaitant vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų dalyvavimą visuomenės gyvenime;
  • švietimas ir raštingumas, įskaitant skaitmeninį, sveikatos srityje.

Aplinkos ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai
Bendros kryptys

  • Cheminių medžiagų, teršalų patalpose ir lauke bei kitų streso veiksnių, susijusių su klimato kaita, darbo vieta, gyvensena ar aplinka, pavojaus, poveikio ir pasekmių sveikatai ir kelių stresą sukeliančių veiksnių bendro poveikio vertinimo technologijos ir metodikos;
  • aplinkos, profesiniai, socioekonominiai, kultūriniai, genetiniai ir elgesio veiksniai, darantys poveikį žmonių fizinei ir psichikos sveikatai bei gerovei, taip pat jų tarpusavio ryšiams, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems ir nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms, su amžiumi ir lytimi susijusiems klausimams, kai aktualu, ir įskaitant pastatų projektavimo, gaminių dizaino ir paslaugų koncepcijos poveikį sveikatai;
  • rizikos vertinimas, valdymas ir komunikacija, taikant tarpdalykinius požiūrius, kai aktualu, ir patobulintas priemones, skirtas įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti, įskaitant bandymų su gyvūnais alternatyvas ir jų pakaitalus;
  • pajėgumai ir infrastruktūra, skirti duomenims apie visus sveikatą lemiančius veiksnius, įskaitant poveikį žmogui, saugiai rinkti, dalytis jais, juos naudoti, pakartotinai naudoti ir sujungti bei užtikrinti jų susiejimo su aplinkos parametrų, gyvensenos, sveikatos būklės ir ligų duomenų bazėmis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
  • sveikatinimas ir pirminės profilaktikos intervencinės priemonės, įskaitant profesinius aspektus.

Neužkrečiamosios ir retosios ligos
Bendros kryptys

  • Mechanizmų, kurie nulemia neužkrečiamųjų ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, vystymąsi, supratimas;
  • ilgalaikiai gyventojų tyrimai siekiant padėti suprasti sveikatos ir ligų parametrus bei padėti atlikti gyventojų stratifikaciją siekiant prisidėti prie prevencinės medicinos plėtojimo;
  • diagnostinės priemonės ir būdai siekiant anksčiau ir tiksliau nustatyti diagnozę bei pacientui laiku pritaikyti gydymą, kad būtų sudarytos sąlygos ligai lėčiau progresuoti arba ligos regresijai;
  • profilaktikos ir patikrinimo programos laikantis PSO, JT ir Sąjungos rekomendacijų arba jas viršijant;
  • integruoti sprendimai, skirti savistabai, sveikatinimui, ligų profilaktikai, lėtinių ligų ir polimorbidiškumo, įskaitant neurodegeneracines bei širdies ir kraujagyslių ligas, valdymas;
  • gydymas, išgydymas ar kitos terapinės intervencijos, įskaitant farmakologinį ir nefarmakologinį gydymą;
  • palaikomoji slauga;
  • sritys, kuriose klinikinis poreikis nėra iš esmės patenkintas, pavyzdžiui, retosios ligos, įskaitant pediatrinius vėžinius susirgimus;
  • intervencinių priemonių ir sprendimų lyginamojo efektyvumo vertinimas, be kita ko, remiantis realiaisiais duomenimis (angl. real-world data);
  • su įgyvendinimu susiję moksliniai tyrimai siekiant didinti intervencines priemones sveikatos srityje ir remti jų panaudojimą sveikatos politikoje ir sistemose;
  • mokslinių tyrimų plėtojimas ir informacijos, slaugos ir gydymo, įskaitant individualizuotąją mediciną, gerinimas retųjų ligų atžvilgiu.

Infekcinės ligos, įskaitant su skurdu susijusias ligas ir apleistas ligas
Bendros kryptys

  • Su infekcija susijusių mechanizmų supratimas;
  • infekcinių ligų, įskaitant gyvūnų žmonėms perduodamas ligas (zoonozę) ar ligas, perduodamas žmonėms iš kitų aplinkos dalių (vandens, dirvožemio, augalų, maisto produktų), atsiradimo ar pakartotino atsiradimo ir paplitimo veiksniai, taip pat klimato kaitos ir ekosistemų raidos poveikis infekcinių ligų dinamikai;
  • infekcinių ligų, su sveikatos priežiūra ir slauga susijusių infekcijų ir su aplinka susijusių veiksnių prognozė, ankstyvas ir greitas nustatymas, kontrolė ir stebėjimas;
  • kova su antimikrobiniu atsparumu, įskaitant epidemiologiją, profilaktiką ir diagnozavimą, taip pat naujų antimikrobinių medžiagų ir vakcinų kūrimas;
  • infekcinių ligų, įskaitant sergamumą gretutinėmis ligomis ir susijusias infekcijas, vakcinos, įskaitant vakcinų platformų technologijas, diagnostika, gydymas ir išgydymas;
  • mažos skiepijimosi aprėpties klausimo sprendimas, abejonių dėl skiepijimosi supratimas ir pasitikėjimo skiepijimusi didinimas;
  • efektyvus pasirengimas sveikatos krizėms, reagavimo ir padėties atkūrimo priemonės ir strategijos, kurias įgyvendinant dalyvauja bendruomenės, bei jų koordinavimas regionų, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;
  • medicininių intervencinių priemonių įgyvendinimo ir panaudojimo klinikinėje praktikoje ir sveikatos priežiūros sistemoje kliūtys;
  • tarpvalstybiniai infekcinių ligų aspektai ir specifiniai iššūkiai mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kaip antai AIDS, tuberkuliozė ir tropinės ligos, įskaitant maliariją, tačiau taip pat iššūkiai, susiję su migracijos srautais, ir, apskritai, iššūkiai, susiję su padidėjusiu žmonių judumu.

Sveikatos priežiūrai ir slaugai skirtos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, įskaitant individualizuotąją mediciną
Bendros kryptys

  • Priemonės ir technologijos, taikomos visame sveikatos paslaugų spektre ir visų atitinkamų medicininių indikacijų, įskaitant bet kokį funkcinį sutrikimą, atžvilgiu;
  • integruotos priemonės, technologijos, medicinos prietaisai, medicininė vizualizacija, biotechnologijos, nanomedicina ir pažangiosios terapijos (įskaitant ląstelių ir genų terapiją), taip pat skaitmeniniai sprendimai, skirti žmonių sveikatos priežiūrai ir slaugai, įskaitant DI, mobiliuosius sprendimus ir nuotolinę sveikatos priežiūrą, kartu sprendžiant, kai aktualu, gamybos išlaidų veiksmingumo klausimus pradiniame etape siekiant, kad būtų optimizuotas industrializavimo etapas ir kad inovacijos potencialas taptų įperkamu medicinos gaminiu;
  • sveikatos priežiūros ir slaugos technologijų ir priemonių bandymas realiomis sąlygomis, įskaitant klinikinius bandymus ir įgyvendinimo mokslinius tyrimus, įskaitant individualizuotąja medicina grindžiamą diagnostiką, didelio masto diegimas, optimizavimas ir inovacinių sprendimų viešieji pirkimai;
  • novatoriški procesai ir paslaugos, skirti sveikatos priežiūros ir slaugos priemonėms ir technologijoms kurti, gaminti ir greitai pateikti;
  • sveikatos priežiūros ir slaugos priemonių ir technologijų saugumas, veiksmingumas, ekonominis efektyvumas, sąveikumas ir kokybė, taip pat jų etinis, teisinis ir socialinis poveikis, įskaitant socialinio priimtinumo klausimus;
  • norminis mokslas ir standartai, skirti sveikatos priežiūros ir slaugos technologijoms ir priemonėms;
  • sveikatos duomenų tvarkymas, įskaitant duomenų sąveikumą, integravimą, analizės ir vizualizavimo metodus, sprendimų priėmimo procesus, kuris būtų grindžiamas DI, duomenų gavyba, didžiųjų duomenų technologijomis, bioinformatika ir NK technologijomis, siekiant skatinti individualizuotąją mediciną, įskaitant profilaktiką, ir optimizuoti sveikatos raidą.

Sveikatos priežiūros sistemos
Bendros kryptys

  • Žinių bazės, skirtos reformoms Europos ir kitų šalių sveikatos priežiūros sistemose ir politikoje, rėmimas;
  • nauji sveikatos priežiūros ir slaugos modeliai ir metodai, įskaitant individualizuotosios medicinos metodus, valdymą ir organizacinius aspektus, ir galimybės juos perduoti iš vienos šalies ar regiono kitai šaliai ar kitam regionui arba pritaikyti;
  • sveikatos technologijų vertinimo tobulinimas;
  • sveikatos netolygumo raida ir efektyvus politinis atsakas;
  • būsima sveikatos priežiūros sektoriaus darbo jėga ir jos poreikiai, įskaitant skaitmeninius įgūdžius;
  • laiku teikiamos, techniniu ir turinio požiūriu patikimos ir saugios informacijos apie sveikatą ir sveikatos duomenų, įskaitant elektronines ligos istorijas, naudojimo ar pakartotinio naudojimo tobulinimas skiriant deramą dėmesį duomenų apsaugai, įskaitant netinkamą informacijos apie asmens gyvenseną ir sveikatą naudojimą, saugumui, prieinamumui, sąveikumui, standartams, palyginamumui ir vientisumui;
  • sveikatos sistemų atsparumas mažinant krizių poveikį ir siekiant pritaikyti ardomąsias inovacijas;
  • sprendimai, skirti piliečių ir pacientų įgalėjimui, savistabai ir ryšiams su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistais, siekiant labiau integruotos priežiūros ir į naudotoją orientuoto požiūrio, kartu atsižvelgiant į vienodas prieigos galimybes;
  • duomenys, informacija, žinios ir geriausios patirties pavyzdžiai, gauti atlikus sveikatos sistemų mokslinius tyrimus Sąjungos lygmeniu ir pasaulio mastu, remiantis esamomis žiniomis ir duomenų bazėmis.