Bendras tikslas ir dalykas
Sąjungos civilinės saugos mechanizmu (toliau – Sąjungos mechanizmas) siekiama stiprinti Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas koordinuoti veiklą civilinės saugos srityje, siekiant gerinti gamtinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas sistemų veiksmingumą.
Apsauga, kuri turi būti užtikrinama Sąjungos mechanizmu, pirmiausia teikiama žmonėms, taip pat aplinkai ir turtui, įskaitant kultūros paveldą, nuo visų rūšių gamtinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, įskaitant teroro aktų, technologinių, radiologinių arba ekologinių nelaimių, jūrų taršos ir staigių ekstremaliųjų sveikatai situacijų padarinius Sąjungoje arba už jos ribų. Teroro aktų ar radiologinių nelaimių padarinių atvejais Sąjungos mechanizmas gali apimti tik pasirengimo ir reagavimo veiksmus.
Sąjungos mechanizmu, pasitelkus praktinį bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, skatinamas valstybių narių solidarumas, nedarant poveikio svarbiausiai valstybių narių pareigai savo teritorijoje apsaugoti nuo nelaimių žmones, aplinką ir turtą, įskaitant kultūros paveldą, ir užtikrinti pakankamus nelaimių valdymo sistemų gebėjimus, kad jos galėtų tinkamai ir nuosekliai reaguoti į tokio pobūdžio ir masto nelaimes, kurių galima pagrįstai tikėtis ir joms pasirengti.
Toks bendradarbiavimas apima:
prevencijos ir pasirengimo veiksmus Sąjungoje ir, kiek tai susiję su 5 straipsnio 2 dalimi, taip pat už Sąjungos ribų; ir
veiksmus, kuriais padedama reaguoti į neigiamus nelaimės padarinius, reikalaujančius neatidėliotinų veiksmų, Sąjungoje ar už jos ribų, dalyje nurodytose šalyse, per Sąjungos mechanizmą pateikus pagalbos prašymą.
Konkretūs tikslai
Sąjungos mechanizmu remiami ir papildomi valstybių narių veiksmai bei sudaromos palankesnės sąlygos juos koordinuoti siekiant šių bendrų konkrečių tikslų:
a) užtikrinti aukštą apsaugos nuo nelaimių lygį užkertant joms kelią arba mažinant galimą jų poveikį, skatinant prevencijos kultūrą ir gerinant civilinės saugos ir kitų atitinkamų tarnybų bendradarbiavimą;
b) gerinti parengtį valstybių narių ir Sąjungos lygiu reaguoti į nelaimes;
c) sudaryti palankesnes sąlygas greitai ir veiksmingai reaguoti įvykus nelaimėms ar joms gresiant; ir
d) didinti visuomenės informuotumą ir pasirengimą nelaimių atvejais.
pagal Sąjungos mechanizmą gali dalyvauti:
a) Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas ir kitos Europos šalys, kai tokia galimybė numatyta susitarimuose ir procedūrose;
b) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose.
Tarptautinės arba regioninės organizacijos gali bendradarbiauti pagal Sąjungos mechanizmą vykdomoje veikloje, jeigu tokia galimybė numatyta atitinkamuose dvišaliuose arba daugiašaliuose tų organizacijų ir Sąjungos susitarimuose.
Terminų apibrėžtys
nelaimė– situacija, kuri turi ar gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonėms, aplinkai ar turtui, įskaitant kultūros paveldą;
reagavimas– veiksmai, kurių imamasi esant pagalbos prašymui pagal Sąjungos mechanizmą gresiant nelaimei, jos metu arba po nelaimės, siekiant likviduoti neigiamus jos padarinius, reikalaujančius neatidėliotinų veiksmų;
parengtis– išankstiniais veiksmais pasiektas žmogiškųjų ir materialinių išteklių, struktūrų, bendruomenių ir organizacijų pasirengimas ir gebėjimai, kuriais galima užtikrinti veiksmingą greitą reagavimą į nelaimę;
prevencija– veiksmai, kuriais siekiama mažinti nelaimių riziką žmonėms, aplinkai ir turtui, įskaitant kultūros paveldą, arba sušvelninti neigiamus nelaimių padarinius;
ankstyvasis perspėjimas– laiku ir veiksmingai pateikiama informacija, pagal kurią galima imtis veiksmų, kad būtų išvengta nelaimės arba sumažinta jos rizika ir išvengta neigiamų jos padarinių arba jie būtų sušvelninti, ir sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingam reagavimui būtinai parengčiai užtikrinti;
modulis– savarankiškas ir autonomiškas, iš anksto nustatytai užduočiai ir poreikiams skirtas valstybių narių pajėgumų darinys arba valstybių narių mobili operacijų komanda, kurią sudaro žmogiškieji ir materialiniai ištekliai ir kurią galima apibūdinti pagal jos gebėjimą teikti pagalbą arba atlikti užduotį (-is);
rizikos vertinimas– bendras tarpsektorinis pavojų nustatymo, pavojų analizės ir jų rizikos įvertinimo procesas, vykdomas nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu;
rizikos valdymo gebėjimai– valstybės narės arba jos regionų gebėjimas sumažinti savo rizikos vertinimuose nustatytą riziką (nelaimės poveikį ir tikimybę), prisitaikyti prie jos ar ją sušvelninti iki tai valstybei narei priimtino lygio. Rizikos valdymo gebėjimai vertinami pagal techninį, finansinį ir administracinį pajėgumą tinkamai:
a) atlikti rizikos vertinimus;
b) planuoti rizikos valdymą prevencijos ir parengties užtikrinimo tikslais; ir
c) imtis rizikos prevencijos ir pasirengimo priemonių;
priimančiosios valstybės parama– veiksmai, kurių pasirengimo ir reagavimo etapais imasi pagalbą gaunanti arba siunčianti valstybė arba Komisija, kad pašalintų numatomas kliūtis tarptautinei pagalbai, siūlomai per Sąjungos mechanizmą. Ji apima valstybių narių paramą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gabenti šią pagalbą tranzitu per jų teritoriją;
reagavimo pajėgumai– pagalba, kuri pateikus prašymą gali būti suteikta per Sąjungos mechanizmą;
logistinė parama– būtiniausia įranga ar paslaugos, nurodytų ekspertų grupių užduotims atlikti, inter alia, ryšiai, laikinas būstas, maistas ar transportas šalyje.
PREVENCIJA
Prevencijos veiksmai
Siekdama įgyvendinti prevencijos tikslus ir atlikdama veiksmus, Komisija:
a) imasi veiksmų, kad pagerintų žinių apie nelaimių riziką bazę ir sudarytų palankesnes sąlygas keistis žiniomis, geriausia praktika ir informacija, įskaitant tarp valstybių narių, kurioms kyla panašaus pobūdžio rizika;
b) remia ir skatina valstybių narių rizikos vertinimo ir vaizdinio žymėjimo veiklą keičiantis geriausia praktika ir sudaro palankesnes sąlygas įgyti specialiųjų ar praktinių žinių bendro intereso klausimais;
c) rengia ir reguliariai atnaujina tarpsektorinius gamtinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, kurios gali kilti Sąjungoje, rizikos apžvalgą ir žemėlapį, įvairiose politikos srityse laikydamasi nuoseklaus požiūrio, kurį taikant galima spręsti nelaimių prevencijos klausimą ar kuris gali turėti jai įtakos, ir tinkamai atsižvelgdama į tikėtiną klimato kaitos poveikį;
d) skatina keitimąsi geriausia praktika rengiant nacionalines civilinės saugos sistemas, kad būtų sprendžiama klimato kaitos poveikio problema;
e) skatina ir remia valstybių narių rizikos valdymo veiklos plėtojimą ir įgyvendinimą keičiantis geriausia praktika ir sudaro palankesnes sąlygas įgyti specialiųjų ir praktinių žinių bendro intereso klausimais;
f) renka ir platina valstybių narių pateiktą informaciją, organizuoja keitimąsi patirtimi, įgyta vertinant rizikos valdymo gebėjimus,
h) skatina naudotis įvairių Sąjungos fondų, kurie gali remti tvarią nelaimių prevenciją, parama ir skatina valstybes nares ir regionus išnaudoti tas finansavimo galimybes;
i) akcentuoja rizikos prevencijos svarbą ir remia valstybių narių informuotumo didinimo, visuomenės informavimo ir švietimo veiklą;
j) skatina taikyti prevencines priemones valstybėse narėse trečiosiose valstybėse keičiantis geriausia praktika ir sudaro palankesnes sąlygas įgyti specialiųjų žinių ir patirties bendro intereso klausimais; ir
Valstybės narės, trečiosios valstybės ar Jungtinių Tautų ar jų agentūrų prašymu Komisija gali dislokuoti ekspertų grupę vietoje teikti konsultacijas prevencinių priemonių klausimu.
Rizikos valdymas
Siekdamos skatinti laikytis veiksmingo ir nuoseklaus požiūrio į nelaimių prevenciją ir pasirengimą joms per Sąjungos mechanizmą keičiantis skelbtina informacija, t. y., informacija, kurios atskleidimas neprieštarautų gyvybiniams valstybės narės saugumo interesams, ir geriausia praktika, valstybės narės:
- plėtoja ir tobulina savo nelaimių rizikos valdymo planavimą nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu;
- parengus atitinkamas 5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas gaires, kas trejus metus ir kai yra svarbių pokyčių pateikia Komisijai savo rizikos valdymo gebėjimų vertinimą nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu; ir
- savanoriškai dalyvauja rizikos valdymo gebėjimų tarpusavio vertinimuose.
PARENGTIS
Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras
Užtikrinama, kad Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras veiktų visą parą, septynias dienas per savaitę ir kad jis aptarnautų valstybes nares ir Komisiją įgyvendinant Sąjungos mechanizmo tikslus.
Komisija vykdo šiuos pasirengimo veiksmus:
a) valdo Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą;
b) valdo Bendrą ekstremaliųjų situacijų ryšių ir informacijos sistemą (toliau – CECIS), kad Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras ir valstybių narių ryšių punktai galėtų palaikyti ryšius ir keistis informacija;
c) prisideda prie tarpvalstybinių nustatymo ir ankstyvojo perspėjimo bei pranešimo apie nelaimes Europos intereso sistemų plėtojimo ir geresnio jų integravimo, siekiant sudaryti sąlygas greitai reaguoti, taip pat skatinti nacionalinių ankstyvojo perspėjimo ir pranešimo apie nelaimes sistemų tarpusavio sąsają bei jų sąsają su Reagavimo į nelaimes koordinavimo centru ir CECIS. Tose sistemose atsižvelgiama į esamus ir būsimus informacijos, stebėsenos ir nustatymo šaltinius bei sistemas, ir jos jais yra grindžiamos;
d) sukuria ir užtikrina galimybę mobilizuoti ir nusiųsti ekspertų grupes, atsakingas už:
i) poreikių, kurie gali būti tenkinami pagal Sąjungos mechanizmą, vertinimą pagalbos prašančioje valstybėje,
ii) prireikus, palankesnių sąlygų sudarymą pagalbai reaguojant į nelaimę vietoje koordinuoti ir ryšių palaikymą su pagalbos prašančios valstybės kompetentingomis valdžios institucijomis, ir
iii) paramą prašančiajai valstybei, teikiant jai praktinių žinių apie prevencijos, pasirengimo ar reagavimo veiksmus;
e) sukuria ir užtikrina galimybę teikti logistinę paramą toms ekspertų grupėms;
f) plėtoja ir palaiko valstybių narių apmokytų ekspertų, kuriuos galima greitai pasitelkti, tinklą siekiant padėti vykdyti Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro stebėsenos, informavimo ir palankesnių sąlygų sudarymo koordinavimui užduotis;
g) sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti valstybių narių reagavimo į nelaimes pajėgumų išankstinį paskirstymą Sąjungoje;
h) remia pastangas gerinti modulių ir kitų reagavimo pajėgumų tarpusavio sąveikumą, atsižvelgdama į geriausią praktiką valstybių narių lygiu ir tarptautiniu lygiu;
i) neviršydama savo kompetencijos ribų imasi veiksmų, būtinų sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti priimančiosios valstybės paramą, be kita ko, remdamasi veiklos patirtimi, kartu su valstybėmis narėmis rengia ir atnaujina gaires dėl priimančiosios valstybės paramos;
j) remia valstybių narių parengties strategijų neprivalomo tarpusavio vertinimo programas, pagrįstas iš anksto nustatytais kriterijais, kurios leistų parengti rekomendacijas siekiant padidinti Sąjungos parengties lygį; ir
k) aktyviai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis imasi kitų būtinų papildomų rėmimo ir pasirengimo veiksmų, kad pasiektų 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą tikslą.
REAGAVIMAS
Pranešimas apie nelaimes Sąjungoje
- Kai Sąjungoje įvyksta arba gresia nelaimė dėl kurios atsiranda arba gali atsirasti tarpvalstybinio masto padarinių arba nukenčia arba gali nukentėti kitos valstybės narės, valstybė narė, kurioje įvyko arba gali įvykti nelaimė, nedelsdama apie tai praneša valstybėms narėms, kurios gali nukentėti, o tais atvejais, kai padariniai gali būti sunkūs – Komisijai.
Pirma pastraipa netaikoma, kai pareiga pranešti jau buvo įvykdyta pagal atitinkamus kitus Sąjungos teisės aktus, pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį arba esamus tarptautinius susitarimus. - Kai Sąjungoje įvyksta arba gresia nelaimė, dėl kurios gali reikėti prašyti vienos ar daugiau valstybių narių pagalbos, valstybė narė, kurioje įvyko arba gali įvykti nelaimė, nedelsdama praneša Komisijai, jog gali reikėti prašyti pagalbos per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, kad Komisija galėtų atitinkamai informuoti kitas valstybes nares ir jos kompetentingos tarnybos pradėtų veikti.
Reagavimas į nelaimes Sąjungoje - Kai Sąjungoje įvyksta ar gresia nelaimė, nukentėjusioji valstybė narė gali prašyti pagalbos per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą. Prašymas turi būti kuo konkretesnis.
- Išimtiniais padidėjusios rizikos atvejais valstybė narė taip pat gali prašyti pagalbos laikinai iš anksto paskirstyti reagavimo pajėgumus.
- Gavusi pagalbos prašymą Komisija atitinkamai nedelsdama imasi šių veiksmų:
a) perduoda prašymą kitų valstybių narių ryšių punktams;
b) kartu su nukentėjusiąja valstybe nare surenka patvirtintą informaciją apie padėtį ir išplatina ją valstybėms narėms;
c) pasikonsultavusi su prašančiąja valstybe nare, parengia pagalbos teikimo per Sąjungos mechanizmą rekomendacijas, pagrįstas poreikiais vietoje ir visais atitinkamais iš anksto parengtais planais, nurodytais 10 straipsnio 1 dalyje, paprašo valstybių narių dislokuoti konkrečius pajėgumus ir sudaro palankesnes sąlygas prašomai pagalbai koordinuoti; ir
d) imasi papildomų veiksmų, kad sudarytų palankesnes sąlygas koordinuoti reagavimo veiksmus. - Kiekviena valstybė narė, kuriai yra pateiktas pagalbos prašymas per Sąjungos mechanizmą, nedelsdama nustato, ar ji gali suteikti prašomą pagalbą, ir apie savo sprendimą per CECIS praneša prašančiajai valstybei narei, nurodydama pagalbos, kurią ji galėtų suteikti, apimtį, teikimo sąlygas ir prireikus išlaidas. Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras nuolat informuoja valstybes nares.
- Prašančioji valstybė narė yra atsakinga už nurodymų davimą teikiant pagalbą. Prašančiosios valstybės narės valdžios institucijos nustato gaires, o prireikus – užduočių moduliams ar kitiems reagavimo pajėgumams ribas. Dėl išsamios šių užduočių vykdymo tvarkos sprendžia pagalbą teikiančios valstybės narės paskirtas atsakingas asmuo. Prašančioji valstybė narė taip pat gali prašyti dislokuoti ekspertų grupę, kuri padėtų jai atlikti vertinimą, sudarytų palankesnes sąlygas valstybių narių komandų veiklos koordinavimui vietoje arba teiktų technines konsultacijas.
- Prašančioji valstybė narė imasi tinkamų veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti priimančiosios valstybės paramą gaunamos pagalbos teikimui.
- Šiame straipsnyje nurodytas Komisijos vaidmuo nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai ir atsakomybei už savo komandas, modulius ir kitus paramos pajėgumus, įskaitant karinius pajėgumus. Visų pirma Komisijos siūloma pagalba neapima vadovavimo valstybių narių komandoms, moduliams ir kitiems paramos subjektams, kurie dislokuojami savanoriškai, koordinuojant veiksmus centrinės buveinės lygiu bei vietoje, ir jų kontrolės.