Šių metų Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų dienų renginyje keturi žymūs mokslininkai, remiami ES mokslinių tyrimų programų, aptarė naujausių tyrimų rezultatus ir jų svarbą sėkmingai kovojant su koronaviruso pandemija.
Per labai trumpą laiką naujasis koronavirusas tapo didžiule grėsme žmonių sveikatai, taip pat visuomenei ir ekonomikai visame pasaulyje. Tačiau dar gerokai prieš dabartinę su COVID-19 susijusią krizę mokslininkai, naudodamiesi ES lėšomis, atliko tyrimus ir kūrė technologijas, kurių potencialas dabar gali būti panaudotas pandemijos sukeltoms problemoms spręsti.
Šių metų Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų dienos, kurios vyko rugsėjo 22-24 dienomis virtualioje erdvėje, suteikė „galimybę (…) įvertinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pasiekimus, kaip pasaulinės kovos su COVID-19 pandemija dalis“, rašoma Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) svetainėje.
Pirmąją sesijos, pavadintos „Naujausi tyrimai kovojant su COVID-19“, dieną, keturi žymūs mokslininkai turėjo galimybę pristatyti savo inovatyvių mokslinių projektų, galinčių prisidėti prie kovos su COVID-19 krize, rezultatus. Savo pasiekimus pristatė: Balpreet Singh Ahluwalia iš Tromso universiteto, Meike Bartels iš Amsterdamo laisvojo universiteto medicinos centro, Sunetra Gupta iš Oksfordo universiteto bei Vincenzo Cerullo iš Helsinkio universiteto.
Naujausi tyrimai daugelio mokslinių sričių sandūroje
Balpreet Singh Ahluwalia, EMTT stipendijos, skirtos „NANOSCOPY“ ir „Nano-Chip“ projektams, gavėjas, savo pristatyme pabrėžė plačiau prieinamų, pigesnių mikroskopų, galinčių padėti kovoje su COVID-19, svarbą. Prof. Ahluwalia ir jo komanda sukūrė technologiją, kuri gali sumažinti nanoskopų – mikroskopų su nanometro skiriamąja geba – kainas, dabartinė kaina daugumai mokslininkų yra per didelė. Jų sukurta optinės nanoskopijos technika, naudojanti fotoninius lustus, gali žymiai sumažinti rinkoje esančių prietaisų kainą, kas leistų juos plačiai naudoti klinikose ir ligoninėse.
Stipendininkės Meike Bartels, vykdančios projektą „WELL-BEING“, atliekamų tyrimų tikslas – nustatyti genetinius variantus, taip pat aplinkos veiksnius, turinčius įtakos žmogaus gerovei. Prof. Bartels, kartu su savo komanda, nusprendė išplėsti pradinį tyrimą, siekiant išanalizuoti pandemijos poveikį žmonių gyvenimo kokybei, optimizmo laipsnį ir gyvenimo prasmės sampratą. Jau preliminarūs rezultatai parodė, kad pandemijos poveikis gerai savijautai yra neigiamas. Tyrimas taip pat rodo, kad norint nustatyti bet kokį teigiamą poveikį, reikalingi yra veiksmai, kuriuos galima panaudoti „pasauliui atstatyti ir iš naujo atverti“, teigiama EMTT leidinyje „COVID-19: Frontier research in the spotlight” („COVID-19: naujausi moksliniai tyrimai dėmesio centre”).
EMTT stipendininkės Sunetra Gupta moksliniai tyrimai (vykdant „DIVERSITY“ ir „UNIFLUVAC“ projektus) skirti yra problemai, kuri šiuo metu daugumai žmonių neduoda ramybės – t. y. vakcinoms. Tiksliau tariant, prof. Gupta tyrinėja šeimininko ir patogeno koevoliucijos procesą susidūrus su imunine atranka bei epitopų panaudojimo būdus, kuriant vakcinas nuo gripo. Taikant šį tyrimo metodą COVID-19 ligą sukeliančiai padermei, jos komanda galiausiai galėtų padėti sukurti vakciną, apimančią visas ūminio kvėpavimo sindromo koronaviruso padermes.
Vakcinos taip pat yra tolesnių projektų „PeptiCrad“ ir „PeptiCHIP“ tyrimų pagrindas, kuriems daugiausia dėmesio skiria stipendininkas Vincenzo Cerullo. Prasidėjus pandemijai prof. Cerullo ir jo komanda pritaikė savo sukurtą vakcinos nuo vėžio technologiją SARS-CoV-2 vakcinos gamybai. Jų inovatyvi programinė įranga leidžia nustatyti koronaviruso silpnąsias vietas ir per kelias minutes gali jas įtraukti į esamas vakcinas, o tai leidžia sukurti stiprią vakciną, galinčią paskatinti imuninę sistemą sukurti antikūnus, nukreiptus į šias silpnąsias vietas.
Darbai projektuose „DIVERSITY“ (Evolution of Pathogen and Host Diversity), Nano-Chip (Affordable photonic-chip based optical nanoscopy), „NANOSCOPY“ (High-speed chip-based nanoscopy to discover real-time sub-cellular dynamics) ir „UNIFLUVAC“ (A novel universal influenza vaccine targeting epitopes of limited variability) jau pasibaigė, tačiau vis dar vyksta tyrimai pagal „PeptiCHIP“ projektus (PEPTICHIP: Streamlined identification of tumour neoantigens for personalised anti-cancer immunotherapy), PeptiCrad (Personalized oncolytic vaccines for cancer immunotherapy) bei WELL-BEING (The dynamics underlying Well- being; Understanding the Exposome-Genome interplay).