Skaitmeninės Europos programa

Programos tikslai

Bendrasis programos tikslas – remti ir paspartinti Europos ekonomikos, pramonės ir visuomenės skaitmeninę transformaciją, siekiant užtikrinti, kad ji duotų naudos piliečiams, viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms visoje Sąjungoje, taip pat didinti Europos konkurencingumą pasaulio skaitmeninėje ekonomikoje, kartu padedant įveikti skaitmeninį atotrūkį visoje Sąjungoje ir stiprinant Sąjungos strateginį savarankiškumą, pasitelkiant holistinę, įvairius sektorius apimančią bei tarpvalstybinę paramą ir didesnį Sąjungos įnašą.

Programa įgyvendinama ją atitinkamai glaudžiai koordinuojant su kitomis Sąjungos programomis ir ja siekiama:
a) stiprinti ir skatinti Europos pajėgumus bazinėse skaitmeninių technologijų srityse, vykdant didelio masto diegimą,
b) privačiajame sektoriuje ir viešojo intereso srityse užtikrinti, kad Europos bazinės skaitmeninės technologijos paplistų ir būtų įsisavintos, skatinant tų pajėgumų skaitmeninę transformaciją ir prieigą prie skaitmeninių technologijų.

Programa turi penkis tarpusavyje susijusius konkrečius tikslus:
1 konkretus tikslas: „Našioji kompiuterija“;
2 konkretus tikslas: „Dirbtinis intelektas“;
3 konkretus tikslas: „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“;
4 konkretus tikslas: „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“;
5 konkretus tikslas: „Skaitmeninio pajėgumo ir sąveikumo diegimas ir geriausias panaudojimas“.

1 konkretus tikslas: „Našioji kompiuterija“
Sąjungos finansiniu įnašu pagal 1 konkretų tikslą „Našioji kompiuterija“ siekiama šių veiklos tikslų:
a) diegti, Sąjungos lygmeniu koordinuoti ir eksploatuoti integruotą į paklausą orientuotą ir taikymu grindžiamą pasaulinio lygio eksalygmens superkompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą, kuri turi būti lengvai prieinama viešiesiems ir privatiesiems naudotojams, visų pirma MVĮ, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie yra, ir taip pat lengvai prieinama mokslinių tyrimų reikmėms, laikantis Tarybos reglamento (ES) 2018/1488;
b) diegti iš mokslinių tyrimų ir inovacijų gaunamas parengtas naudoti veikiančias technologijas siekiant sukurti integruotą Sąjungos našiosios kompiuterijos ekosistemą, kuri apimtų įvairius mokslinės ir pramoninės vertės grandinės segmentų aspektus, įskaitant aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir skaitmeninius įgūdžius, užtikrinant aukštą saugumo ir duomenų apsaugos lygį;
c) diegti ir eksploatuoti eksalygmenį pranokstančią infrastruktūrą, įskaitant integravimą su kvantinės kompiuterijos technologijomis ir kompiuterijos mokslo mokslinių tyrimų infrastruktūrą bei skatinti Sąjungoje kurti tokiam diegimui būtiną aparatinę ir programinę įrangą.

2 konkretus tikslas: „Dirbtinis intelektas“
Sąjungos finansiniu įnašu pagal 2 konkretų tikslą „Dirbtinis intelektas“ siekiama šių veiklos tikslų:
a) kurti ir didinti pagrindinius dirbtinio intelekto pajėgumus ir žinias Sąjungoje, įskaitant kurti ir stiprinti kokybiškus duomenų išteklius ir atitinkamus keitimosi mechanizmus bei algoritmų bibliotekas, kartu užtikrinant į žmogų orientuotą ir įtraukų požiūrį, kuriuo gerbiamos Sąjungos vertybės;
b) prieigą prie a punkte nurodytų pajėgumų suteikti įmonėms, visų pirma MVĮ ir startuoliams, taip pat pilietinei visuomenei, ne pelno organizacijoms, mokslinių tyrimų institucijoms, universitetams, ir viešojo administravimo institucijoms, siekiant jų naudos Europos visuomenei ir ekonomikai didinimo;
c) sustiprinti ir sujungti į tinklą valstybėse narėse esančias dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo priemones;
d) plėtoti ir stiprinti komercines prietaikas ir gamybos sistemas siekiant palengvinti technologijų integravimą į vertės grandines ir kurti novatoriškus verslo modelius bei trumpinti perėjimo nuo inovacijų prie komercinio panaudojimo trukmę; taip pat skatinti įsisavinti dirbtiniu intelektu pagrįstus sprendimus viešojo intereso srityse ir visuomenėje.

3 konkretus tikslas: „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“
Sąjungos finansiniu įnašu pagal 3 konkretų tikslą „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ siekiama šių veiklos tikslų:
a) kartu su valstybėmis narėmis remti pažangios kibernetinio saugumo įrangos, priemonių ir duomenų infrastruktūrų kūrimą ir viešuosius pirkimus, kad Europos lygmeniu būtų užtikrintas bendro lygio aukštas kibernetinis saugumas, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos teisės aktų ir pagrindinių teisių, kartu užtikrinant Sąjungos strateginį savarankiškumą;
b) remti su kibernetiniu saugumu susijusių Europos žinių, pajėgumų ir įgūdžių kūrimą ir kuo geresnį panaudojimą, taip pat dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir jų integravimą;
c) užtikrinti, kad visose Europos ekonomikos srityse būtų plačiai diegiami veiksmingi pažangiausi kibernetinio saugumo sprendimai, ypatingą dėmesį skiriant viešosios valdžios institucijoms ir MVĮ;
d) stiprinti valstybių narių ir privačiojo sektoriaus pajėgumus siekiant jiems padėti laikytis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 (25), be kita ko, pasitelkiant priemones, kuriomis remiamas kibernetinio saugumo geriausios patirties pavyzdžių įsisavinimas;
e) didinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams, prisidėti gerinant kibernetinio saugumo procesų rizikos suvokimą ir žinias apie šiuos procesus, remti viešąsias ir privačiąsias organizacijas joms siekiant užtikrinti bazinį kibernetinio saugumo lygį, pavyzdžiui, diegiant ištisinį duomenų šifravimą ir programinės įrangos naujinimus;
f) stiprinti civilinės ir gynybos sričių tarpusavio bendradarbiavimą, susijusį su dvejopo naudojimo projektais, paslaugomis, gebėjimais ir taikomosiomis programomis kibernetinio saugumo srityje pagal Reglamentą, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas (toliau – Kibernetinio saugumo kompetencijos centro reglamentas).

4 konkretus tikslas: „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“
Sąjungos finansiniu įnašu pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ remiamas aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymas srityse, kurioms taikoma Programa, siekiant prisidėti prie Europos talentų rezervo didinimo, skaitmeninio atotrūkio įveikimo ir profesionalumo didinimo, visų pirma kiek tai susiję su našiąja kompiuterija ir debesijos kompiuterija, didžiųjų duomenų analize, kibernetiniu saugumu, paskirstytojo registro technologijomis (pvz., blokų grandinės), kvantinėmis technologijomis, robotika ir dirbtiniu intelektu, kartu atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą. Siekiant spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą ir skatinti specializaciją skaitmeninių technologijų ir taikomųjų programų srityje, tokiu finansiniu įnašu siekiama šių veiklos tikslų:
a) remti aukštos kokybės ilgalaikių mokymų ir kursų, įskaitant mišrųjį mokymąsi, rengimą ir teikimą studentams ir darbo jėgai;
b) remti aukštos kokybės trumpalaikių mokymų ir kursų rengimą ir teikimą darbo jėgai, visų pirma MVĮ ir viešajame sektoriuje;
c) remti aukštos kokybės studentų ir darbo jėgos, visų pirma MVĮ ir viešajame sektoriuje, mokymąsi darbo vietoje ir mokomąsias praktikas, įskaitant stažuotes.

5 konkretus tikslas: „Skaitmeninio pajėgumo ir sąveikumo diegimas ir geriausias panaudojimas“
Sąjungos finansiniu įnašu pagal 5 konkretų tikslą „Skaitmeninio pajėgumo ir sąveikumo diegimas ir geriausias panaudojimas“ siekiama šių veiklos tikslų, kartu įveikiant skaitmeninį atotrūkį:
a) remti viešąjį sektorių ir viešojo intereso sritis, tokias kaip sveikatos ir priežiūros, švietimo, teismų, muitinės, transporto, judumo, energetikos, aplinkos, kultūros ir kūrybos sektoriai, įskaitant atitinkamas Sąjungoje įsteigtas įmones, kad jie galėtų veiksmingai diegti pažangiausias skaitmenines technologijas, tokias kaip našioji kompiuterija, dirbtinis intelektas ir kibernetinio saugumo technologijos, ir turėtų prieigą prie jų;
b) papildant nacionalinio ir regioninio lygmens veiksmus diegti, eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti transeuropinę sąveikią pažangiausią skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą visoje Sąjungoje, įskaitant susijusias paslaugas;
c) remti transeuropinės skaitmeninių paslaugų infrastruktūros ir sutartų Europos skaitmeninių standartų integravimą ir naudojimą viešajame sektoriuje ir viešojo intereso srityse siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviam įgyvendinimui ir sąveikumui;
d) sudaryti palankesnes sąlygas viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams kurti, naujinti ir naudoti sprendimus ir sistemas, įskaitant atvirąja programine įranga grįstus sprendimus, ir pakartotinį sąveikumo sprendimų ir sistemų panaudojimą;
e) viešajam sektoriui ir Sąjungos pramonei, visų pirma MVĮ, suteikti lengvą prieigą prie skaitmeninių technologijų bandymų ir bandomojo naudojimo ir didinti jų naudojimo mastą, įskaitant jų tarpvalstybinį naudojimą;
f) remti pažangių skaitmeninių ir susijusių technologijų, visų pirma įskaitant našiąją kompiuteriją, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, kitas pažangiąsias ir ateities technologijas, tokias kaip paskirstytųjų registrų technologijos (pvz., blokų grandinės), įsisavinimą viešajame sektoriuje ir Sąjungos pramonėje, ypač MVĮ ir startuoliuose;
g) remti sąveikių skaitmeninių sprendimų, įskaitant skaitmeninės valdžios sprendimus, kūrimą, bandymus, įgyvendinimą, diegimą ir techninę priežiūrą Sąjungos lygmens viešosiose paslaugose, kurios yra teikiamos naudojant duomenimis grindžiamų pakartotinai naudojamų sprendimų platformą, kuria siekiama skatinti inovacijas ir kurti bendras sistemas, kad būtų galima išnaudoti visą viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų piliečiams ir įmonėms potencialą;
h) užtikrinti nuolatinį Sąjungos lygmens pajėgumą būti skaitmeninės plėtros priešakyje, be to, stebėti ir analizuoti sparčiai kintančias skaitmenines tendencijas ir prie jų prisitaikyti, taip pat dalintis geriausios praktikos pavyzdžiais ir juos integruoti;
i) remti bendradarbiavimą Europos patikimų dalijimosi duomenimis ir skaitmeninių infrastruktūrų, naudojančių, inter alia, paskirstytojo registro technologijomis (pvz., blokų grandine) grindžiamas paslaugas ir taikomąsias programas, ekosistemai sukurti, įskaitant paramą sąveikumui ir standartizavimui bei tarpvalstybinių Sąjungos taikomųjų programų diegimo skatinimą, grindžiamą pritaikytąja apsauga ir privatumu, kartu laikantis vartotojų ir duomenų apsaugos teisės aktų;
j)kurti ir stiprinti Europos skaitmeninių inovacijų centrus ir jų tinklą.

VEIKSMAI

Techninis Programos apibūdinimas: pradinė veiksmų aprėptis
Pradiniai ir prireikus tolesni Programos veiksmai įgyvendinami pagal toliau pateiktą techninį apibūdinimą:

1 konkretus tikslas: „Našioji kompiuterija“
Pagal Programą įgyvendinama Europos strategija dėl našiosios kompiuterijos, remiant išsamią Sąjungos ekosistemą, kuri suteikia reikiamą našiosios kompiuterijos ir duomenų pajėgumą, kad Europa galėtų konkuruoti pasauliniu mastu. Strategija siekiama nuo 2022 iki 2023 m. įdiegti pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą turinčią eksalygmens pajėgumų, o nuo 2026 iki 2027 m. – eksalygmenį pranokstančius įrenginius; kad Sąjungoje būtų užtikrinta sava nepriklausoma ir konkurencinga našiosios kompiuterijos technologijų pasiūla, pasiektas aukštas lygis našiosios kompiuterijos prietaikų srityje ir išplėstos galimybės naudotis našiosios kompiuterijos technologijomis bei jų naudojimas.
Pagal šį tikslą pradiniai ir prireikus tolesni veiksmai apima:

1. Bendrų viešųjų pirkimų sistemą, sudarančią sąlygas taikyti bendro projektavimo požiūrį siekiant įsigyti integruotą pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos tinklą, įskaitant eksalygmens superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros įsigijimą. Tas tinklas bus lengvai prieinamas viešiesiems ir privatiesiems naudotojams, visų pirma MVĮ, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie yra, ir bus lengvai prieinami mokslinių tyrimų reikmėms, laikantis Reglamento (ES) 2018/1488.
2. Bendrų viešųjų pirkimų sistemą, skirtą eksalygmenį pranokstančiai superkompiuterių infrastruktūros įsigijimui, įskaitant integravimą su kvantinės kompiuterijos technologijomis.
3. Koordinavimą ir pakankamus finansinius išteklius Sąjungos lygmeniu tokios infrastruktūros kūrimui, pirkimui ir jos eksploatavimui remti.
4. Valstybių narių našiosios kompiuterijos ir duomenų pajėgumų jungimą į tinklus ir paramą valstybėms narėms, kurios nori modernizuoti našiosios kompiuterijos pajėgumus arba įgyti naujų tokių pajėgumų.
5. Nacionalinių našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų jungimą į tinklus, įtraukiant bent po vieną centrą vienai valstybei narei, susietą su jos nacionaliniais superkompiuterijos centrais, kad našiosios kompiuterijos paslaugos būtų teikiamos pramonei, visų pirma MVĮ, akademinei bendruomenei ir viešojo administravimo institucijoms.
   6.Paruoštos naudoti veikiančios technologijos – visų pirma superkompiuterijos, kaip paslaugos, gaunamos galutiniame mokslinių tyrimų ir inovacijų etape, siekiant sukurti integruotą Europos našiosios kompiuterijos ekosistemą, apimančią visus mokslinės ir pramoninės vertės grandinės segmentus (aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius) – diegimą.

2 konkretus tikslas: „Dirbtinis intelektas“
Programa kuriami ir didinami pagrindiniai dirbtinio intelekto pajėgumai Europoje, įskaitant duomenų išteklius ir algoritmų saugyklas, suteikiama prieiga prie jų visoms viešojo administravimo institucijoms bei įmonėms, taip pat stiprinamos bei jungiamos į tinklą esamos ir naujai sukurtos dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo priemonės valstybėse narėse.
Pagal šį tikslą pradiniai ir prireikus tolesni veiksmai apima:

1. Europos bendrų duomenų erdvių, kuriose būtų prieinami duomenys visoje Europoje, be kita ko, informacija gauta pakartotinai panaudojus viešojo sektoriaus informaciją, ir kurios taptų dirbtinio intelekto sprendimų įvesties duomenų šaltiniu, sukūrimą. Šios erdvės turėtų būtų atviros viešajam ir privačiajam sektoriams. Kad būtų daugiau naudojami, erdvėje esantys duomenys turi būti sąveikūs – visų pirma taikant duomenų formatus, kurie yra atviri, kompiuterio skaitomi, standartizuoti ir dokumentuoti – vykstant sąveikai tiek tarp viešojo ir privačiojo sektorių, tiek sektorių viduje ir tarp sektorių (semantinis sąveikumas).
2. Bendrų Europos algoritmų bibliotekų arba sąsajų su bibliotekomis, kuriomis sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis galėtų lengvai naudotis visi potencialūs Europos naudotojai, kūrimas. Įmonės ir viešojo sektoriaus organizacijos nustatys, koks sprendimas geriausiai atitinka jų poreikius, ir jį įsigis.
3. Bendrą investavimą su valstybėmis narėmis į pasaulinio lygio referencinius įrenginius, skirtus bandymams ir eksperimentavimui realiomis sąlygomis, daugiausia dėmesio skiriant dirbtinio intelekto prietaikoms tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip sveikatos, žemės arba aplinkos stebėsenos, transporto ir judumo, saugumo, gamybos ir finansų, taip pat kitose viešojo intereso srityse. Tie įrenginiai turi būti atviri visiems visos Europos subjektams ir sujungti su Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklu. Tie įrenginiai turi būti aprūpinti didelio pajėgumo skaičiavimo ir duomenų apdorojimo įrenginiais bei naujausiomis dirbtinio intelekto technologijomis, įskaitant naujų sričių, tokie kaip, neuromorfinės kompiuterijos, giliojo mokymosi ir robotikos technologijomis, arba jie turėtų būti prisijungę prie tokių įrenginių ar technologijų.

3 konkretus tikslas: „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“
Programa skatinamas pagrindinių pajėgumų apsaugoti Sąjungos skaitmeninę ekonomiką, visuomenę ir demokratiją stiprinimas, kūrimas ir įgijimas, stiprinant Sąjungos kibernetinio saugumo sektoriaus potencialą ir konkurencingumą, taip pat didinant tiek privačiojo, tiek viešojo sektorių pajėgumą apsaugoti piliečius ir įmones nuo kibernetinių grėsmių, įskaitant Direktyvos (ES) 2016/1148 įgyvendinimo rėmimą.
Pagal šį tikslą pradiniai ir prireikus tolesni veiksmai apima:

1. Bendrą investavimą su valstybėmis narėmis į pažangią kibernetinio saugumo įrangą, infrastruktūrą ir praktinę patirtį, kurios yra būtinos siekiant apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir bendrąją skaitmeninę rinką apskritai. Toks bendras finansavimas galėtų apimti investicijas į kvantinę įrangą ir kibernetinio saugumo duomenų išteklius, informuotumą apie padėtį kibernetinėje erdvėje bei kitas priemones, kurios turi tapti prieinamos viešajam ir privačiajam sektoriams visoje Europoje.
2. Esamo technologinio pajėgumo išplėtimą ir kompetencijos centrų valstybėse narėse sujungimą į tinklą, taip pat užtikrinimą, kad tie pajėgumai atitiktų viešojo sektoriaus ir pramonės poreikius, įskaitant poreikių, susijusių su produktais ir paslaugomis, kuriais stiprinamas kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, pagalba.
3. Užtikrinimą, kad visose valstybėse narėse būtų plačiai diegiami veiksmingi pažangiausi kibernetinio saugumo ir pasitikėjimo sprendimai. Toks diegimas apima produktų saugumo ir saugos stiprinimą nuo jų kūrimo iki jų komercializacijos.
4. Paramą kibernetinio saugumo įgūdžių spragų šalinimui, vykdomam, pavyzdžiui, suderinant kibernetinio saugumo įgūdžių programas, pritaikant jas prie konkrečių sektorių poreikių ir palengvinant galimybes dalyvauti tiksliniuose specializuotuose mokymuose.

4 konkretus tikslas: „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“
Programa remiama esamos ir būsimos darbo jėgos prieiga prie aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ir mokymo galimybių, susijusių su tais įgūdžiais„ visų pirma našiosios kompiuterijos, didžiųjų duomenų analitikos, dirbtinio intelekto, paskirstytojo registro technologijų (pvz., blokų grandinės) ir kibernetinio saugumo srityse, suteikiant, inter alia, studentams, naujiems absolventams, dabartiniams darbuotojams ir bet kokio amžiaus piliečiams, kuriems reikia kelti kvalifikaciją, kad ir kur jie būtų, priemones įgyti tokių įgūdžių ir juos tobulinti.
Pagal šį tikslą radiniai ir prireikus tolesni veiksmai apima:

1. Prieigą prie mokymo darbo vietoje stažuojantis kompetencijos centruose ir centruose ir pažangias skaitmenines technologijas diegiančiose įmonėse.
2. Prieigą prie pažangių skaitmeninių technologijų srities kursų, kuriuos turi siūlyti aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų institutai ir pramonės profesinio sertifikavimo įstaigos, bendradarbiaudamos su Programoje dalyvaujančiomis įstaigomis (numatoma, kad temos apims dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, paskirstytojo registro technologijas (pvz., blokų grandinę), našiąją kompiuteriją ir kvantines technologijas).
3. Dalyvavimą trumpalaikiuose specializuotuose iš anksto sertifikuotuose profesiniuose mokymuose, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srities mokymuose.

Taikant intervencines priemones daugiausia dėmesio bus skiriama aukšto lygio skaitmeniniams įgūdžiams, susijusiems su konkrečiomis technologijomis.
Europos skaitmeninių inovacijų centrai, numatyti 16 straipsnyje, veikia kaip tarpininkai mokymo galimybių srityje, palaikydami ryšius su švietimo ir mokymo teikėjais.

5 konkretus tikslas: „Skaitmeninio pajėgumo ir sąveikumo diegimas ir geriausias panaudojimas“
Diegimo ir geriausio skaitmeninio pajėgumo išnaudojimo bei sąveikumo projektai yra bendro intereso projektai.
I. Pagal šį tikslą pradiniai ir prireikus tolesni veiksmai, susiję su viešojo intereso sričių skaitmenine transformacija:

1. Viešojo administravimo institucijų modernizavimas
   1.1. Parama valstybėms narėms įgyvendinant Talino deklaracijos dėl e. valdžios principus visose politikos srityse, prireikus sukuriant reikiamus registrus ir juos sujungiant tarpusavyje, visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2016/679.
   1.2. Parama nuosekliai tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros ekosistemai sukurti, bandomajam naudojimui užtikrinti, diegti, techniškai prižiūrėti, plėtoti ir populiarinti ir sąlygų sklandiems ištisiniams, saugiems, sąveikiems, daugiakalbiams tarpvalstybiniams arba tarpsektoriniams sprendimams ir bendroms sistemoms viešojo administravimo srityje sudarymas. Tai taikoma ir poveikio bei naudos vertinimo metodikai.
   1.3. Parama esamoms bendroms specifikacijoms ir standartams vertinti, naujinti ir populiarinti, taip pat naujoms bendroms specifikacijoms, atvirosioms specifikacijoms ir standartams kurti, nustatyti ir populiarinti, naudojant Sąjungos standartizacijos platformas ir prireikus bendradarbiaujant su Europos arba tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis.
   1.4. Bendradarbiavimas siekiant sukurti Europos patikimų infrastruktūrų, galbūt panaudojant paskirstytojo registro technologijomis (pvz., blokų grandine) grindžiamas paslaugas ir taikomąsias programas, ekosistemą, įskaitant paramą sąveikumui ir standartizavimui bei tarpvalstybinių Sąjungos prietaikų diegimo skatinimą.
2. Sveikata
   2.1. Užtikrinimas, kad piliečiai galėtų kontroliuoti savo asmens duomenis ir galėtų susipažinti su savo asmens sveikatos duomenimis, jais dalytis, juos naudoti ir tvarkyti skirtingose šalyse saugiai ir tokiu būdu, kuris užtikrintų jų privatumą, neatsižvelgiant į jų arba duomenų buvimo vietą, laikantis taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų. E. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros kūrimo užbaigimas ir jos išplėtimas papildant naujomis skaitmeninėmis paslaugomis, susijusiomis su ligų prevencija, sveikata bei priežiūra ir parama tokių paslaugų diegimui, remiantis plačia Sąjungos veiklos ir valstybių narių parama, visų pirma e. sveikatos tinkle pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/24/ES (1) 14 straipsnį.
   2.2. Geresnių duomenų tiekimas mokslinių tyrimų, ligų prevencijos ir individualizuotosios sveikatos priežiūros bei slaugos reikmėms. Užtikrinimas, kad Europos sveikatos srities tyrėjai ir praktikuojantys gydytojai turėtų prieigą prie tokio masto išteklių (bendrų duomenų erdvių, įskaitant duomenų saugojimą ir kompiuteriją, ekspertinių žinių ir analitinio pajėgumo), koks būtinas siekiant proveržio gydant ir pagrindines, ir retas ligas. Siekiama užtikrinti gyventojų kohortą, sudarytą iš ne mažiau kaip iš 10 mln. piliečių.
   2.3. Skaitmeninių priemonių, reikalingų norint suteikti piliečiams daugiau galių ir užtikrinti į asmenį orientuotą priežiūrą, suteikimas remiant keitimąsi informacija apie naujoviškos ir geriausios praktikos pavyzdžius skaitmeninės sveikatos priežiūros, gebėjimų stiprinimo ir techninės paramos, visų pirma kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto ir našiosios kompiuterijos, srityse.
3. Teisminės institucijos
   Sklandžios ir saugios tarpvalstybinės elektroninės komunikacijos teisminėse institucijose ir tarp teisminių institucijų bei kitų civilinės ir baudžiamosios teisenos srityje veikiančių kompetentingų įstaigų užtikrinimas. Piliečių, įmonių, praktikuojančių teisininkų ir teisminių institucijų narių teisės kreiptis į teismą ir prieigos prie teisinės informacijos bei procedūrų gerinimas, užtikrinant semantiškai sąveikias tarpusavio jungtis su duomenų bazėmis ir registrais, taip pat geresnių sąlygų spręsti neteisminius ginčus internete sudarymas. Teismams ir teisininko profesijai skirtų novatoriškų technologijų, grindžiamų, inter alia, dirbtinio intelekto sprendimais, galinčiais supaprastinti ir paspartinti procedūras (pavyzdžiui, teisės technologijų (angl. LegalTech) prietaikomis), plėtojimo ir įgyvendinimo skatinimas.
4. Transportas, judumas, energetika ir aplinka
   Decentralizuotų sprendimų ir infrastruktūrų, kurių reikia didelio masto skaitmeninėms prietaikoms, kaip antai susietajam automatizuotam vairavimui, bepiločiams orlaiviams, išmaniojo judumo koncepcijoms, pažangiesiems miestams, pažangiosioms kaimo vietovėms ar pažangiesiems atokiausiems regionams, diegimas remiant transporto, energetikos ir aplinkos politiką, ir veiklą koordinuojant su transporto ir energetikos sektoriams skaitmeninti skirtais veiksmais pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
5. Švietimas, kultūra ir žiniasklaida
   Prieigos prie naujausių skaitmeninių technologijų – nuo dirbtinio intelekto iki pažangiosios kompiuterijos – suteikimas kūrėjams, kūrybos pramonei ir kultūros sektoriams Europoje. Europos kultūros paveldo, įskaitant Europos skaitmeninę biblioteką (EUROPEANA), išnaudojimas siekiant remti švietimą ir mokslinius tyrimus ir skatinti kultūrų įvairovę, socialinę sanglaudą ir propaguoti Europos visuomenę. Parama skaitmeninėms technologijoms įsisavinti švietimo įstaigose, taip pat privačiosiomis ir viešosiomis lėšomis finansuojamose kultūros institucijose.
6. Kiti bendrosios skaitmeninės rinkos rėmimo veiksmai
   Rėmimo veiksmai tokie kaip nepilnamečių, tėvų ir mokytojų skaitmeninio raštingumo ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimas ir jų informuotumo apie riziką, kuri nepilnamečiams gali kilti internete, ir apie jų apsaugos būdus didinimas, patyčių kibernetinėje erdvėje ir seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo internete problemos sprendimas, remiant Europos masto saugesnio interneto centrų tinklą. Tyčinės dezinformacijos sklaidai aptikti ir kovai su ja skirtų priemonių propagavimas, taip stiprinant bendrą Sąjungos atsparumą; Sąjungos skaitmeninių platformų ekonomikos stebėjimo centro, taip pat tyrimų ir informavimo veiklos rėmimas.

1–6 punktuose nurodytus veiksmus gali iš dalies remti Europos skaitmeninių inovacijų centrai, naudodami tuos pačius pajėgumus, sukurtus siekiant padėti vykdyti pramonei jos skaitmeninę transformaciją (žr. II skirsnį).

II

Pagal šį tikslą su pramonės skaitmenine transformacija susiję pradiniai ir prireikus tolesni veiksmai apima:
Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklo plėtros rėmimas siekiant užtikrinti, kad visos įmonės, visų pirma MVĮ, iš visų Sąjungos regionų galėtų pasinaudoti skaitmeniniais pajėgumais. Toks rėmimas apima:

1. Prieigą prie Europos bendros duomenų erdvės ir dirbtinio intelekto platformų bei Europos našiosios kompiuterijos įrenginių, reikalingų duomenų analitikai ir intensyvių skaičiavimų reikalaujančioms prietaikoms;
2. Prieigą prie dirbtinio intelekto didelio masto bandymų infrastruktūros ir pažangių kibernetinio saugumo priemonių;
3. Galimybes įgyti aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių.

Pirmoje pastraipoje nurodyti veiksmai bus koordinuojami su skaitmeninių technologijų srities inovacijų veiksmais, kurie visų pirma remiami pagal programa „Europos horizontą“, taip pat su ERPF remiamomis investicijomis į Europos skaitmeninių inovacijų centrus, ir juos papildys. Pagal Programą, laikantis valstybės pagalbos taisyklių, taip pat gali būti skiriamos dotacijos rinkos kartotei. Parama prieigai prie tolesnių jų skaitmeninės transformacijos finansavimo etapų bus teikiama naudojant programos „InvestEU“ finansines priemones.